Šitaip, deja, vis dar mąsto didelė dalis lietuvių. Su tokiu požiūriu akis į akį susidūrė ir vilnietė Birutė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuriai pardavėjo pasiūlyta „nuolaida“ sukėlė nemenką nuostabą.
Pasijuto keistuole
DELFI Birutė papasakojo istoriją, kaip statant medinį vasarnamį jai teko susidurti su nesąžiningais pardavėjais.
„Statytojai rekomendavo pirkti dažus iš vienos parduotuvės: Pasakykite, kad nuo tokio ir tokio, padarys nuolaidą. Kai nuėjom į tą parduotuvę, paaiškėjo, kad žadėta nuolaida reiškia tiesiog mokėjimą be PVM“, – pasakojo Birutė.
Anot jos, dar didesnę nuostabą sukėlė pardavėjų požiūris. „Tokio pasiūlymo mes atsisakėme ir priskaičiuotą 121 euro sumą susimokėjome kortele. Pardavėjai į mus žiūrėjo kaip į ufonautus“, – prisimena skaitytoja.
DELFI susisiekus su dažus pardavinėjančia įmone, jos atstovai buvo nustebę išgirdę tokį pirkėjos pasakojimą ir teigė niekada tokių „nuolaidų“ nedarantys.
Lietuviai tampa sąmoningesni
VMI komunikacijos vadovo Dariaus Butos teigimu, mokesčių mokėtojai gana intensyviai ir kiekvienais metais vis dažniau praneša apie galimus pažeidimus.
„Praėjusiais metais VMI gavo beveik 4200 pranešimų apie įvairius mokestinius pažeidimus. Statistika rodo, kad pasitikėjimas Mokesčių inspekcija auga. Žmonės nesitaiksto su tokiais pažeidimais“, – kalba D. Buta.
Anot jo, su tuo kovoja ir verslas, kuris nenori nesąžiningos konkurencijos: ta įmonė, kuri nesumoka PVM, gauna daugiau pajamų, nors jos yra nelegalios, t. y. neapmokestintos. Kitaip tariant, nesąžiningi verslininkai turi geresnes sąlygas rinkoje ir konkurencinėje kovoje.
„Nesąžiningi verslininkai iš visų mūsų vagia pinigus, kurie turėtų patekti į biudžetą. Kitaip tariant, ta įmonė, kuri pardavė dažus be PVM, galima sakyti, atėmė tam tikrą porciją pietų iš vaikų darželio“, – iliustruoja jis.
D. Buta džiaugiasi, kad gerėjant ekonominei situacijai, keičiantis kartoms ir pan., žmonės tampa vis sąmoningesni: „Vis daugiau gyventojų darosi nepakantūs šešėlinei ekonomikai, informuoja Mokesčių inspekciją ir taip prisideda prie geresnių sąlygų tiems patiems ligoninėse esantiems ligoniams, vaikams ir visiems kitiems Lietuvos gyventojams.“
Nenori būti skundikais
Gavusi tam tikrą informaciją apie galimai vykdomus mokestinius pažeidimus, anot D. Butos, VMI reaguoja nedelsdama.
„Net jeigu pranešimas yra šiek tiek, pavadinkime – išplaukęs, jį analizuojame, lyginame su savo turima informacija. Jeigu tas mokesčių mokėtojas, apie kurį yra pranešta, yra rizikingas, jis anksčiau ar vėliau vis tiek sulaukia Mokesčių inspekcijos dėmesio“, – kalba jis.
Pašnekovas akcentuoja, kad pranešimai apie pažeidimus nėra skundai – anot jo, toks negatyvus žodis lietuviams labai nepatinka. „Mes sakome, kad tai pranešimai, kuriuos mokesčių mokėtojai teikia mokesčių inspekcijai“, – sako D. Buta.
Taip pat VMI atkreipia dėmesį, kad vis dėlto didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius moka laiku ir sąžiningai.
„Netgi pagal blogiausiai atrodančius šešėlinės ekonomikos tyrimus mokesčių vengia tik 25 proc. mokesčių mokėtojų, vadinasi, didžioji dalis, net 75 proc., vis tiek mokesčius moka laiku ir sąžiningai“, – optimistiškai kalba VMI atstovas.
Šešėlis nemažėja
Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mato aiškias šešėlinės ekonomikos priežastis ir, priešingai nei D. Buta, teigia, kad lietuviams iki sąmoningumo dar toli.
„Mano nuomonė radikali: mes netapsime sąmoningesni mokesčių nemokėjimo klausimu, jeigu šią problemą paliksime tiesiog savieigai. Deja, kol kas taip ir yra. Rezultatas matosi – dabar turime didesnį šešėlio lygį negu kad prieškriziniu periodu. Šešėlis, kaip per krizę išaugo, taip ir liko didelis iki šiol“, – teigia ekonomistas.
Anot jo, pagrindinė problema – per dideli mokesčiai, tad norint šviesesnės ateities juos būtina mažinti.
„Lietuvos valstybė užsigriebia finansuoti labai daug viešųjų paslaugų, prisiima neva perskirstytojo, geradario vaidmenį, bet realiai Lietuva per biudžetą perskirsto kone mažiausią procentą iš visos ES. Jeigu gyventojas sąžiningai sumoka visus mokesčius, tai jis sumoka apie 40 proc. darbo užmokesčio, o gauna iš valstybės beveik perpus mažiau“, – sako Ž. Mauricas.
Nemato naudos
„Mokesčiai nėra kažkoks dalykas, kurį tu sumoki ir nesitiki nieko iš to gauti. Mokesčius mes mokame tam, kad valstybė juos tinkamai panaudotų, paskirstytų tiems žmonėms, kuriems jų reikia“, – sako Ž. Mauricas ir primena, kad bendro katilo pinigais finansuojama sveikatos apsauga, švietimas ir t.t.
Ekonomistas neneigia, kad mūsų šalyje mokesčių slėpimas yra giliai įsišaknijusi problema, tačiau mano, kad vis dėlto mokesčių našta yra per didelė.
„Mūsų mokesčių sistemoje nėra tiesioginio ryšio tarp to, kiek tu sumoki, ir tarp to, kiek tu tikiesi gauti iš valstybės. Todėl įmonės būna suinteresuotos nemokėti oficialiai, netgi darbuotojai nėra suinteresuoti gauti oficialias algas – kas man iš to, kad aš daug mokėsiu „Sodrai“, jeigu vėliau negausiu pensijos arba susirgęs gausiu tik grašius, o nuėjęs į gydymo įstaigas turėsiu duoti kyšius?“, – kalba jis
Pašnekovas įsitikinęs, kad sistema turi veikti lazdos ir meduolio principu, žmones būtina motyvuoti.
Vienas iš Ž. Maurico siūlytų būdų – rengti mokesčių loterijas: „Tikimybė laimėti maža, bet vis tiek yra. Žmogus prašytų čekio tam, kad galėtų dalyvauti toje loterijoje.“
Anot ekonomisto, žmones motyvuotų ir galimybė daugiau naudos gauti iš valstybės.
Beje, vengti mokesčių kai kuriuos skatina ir tai, kad trūksta neigiamų paskatų. „Baudos labai mažos, praktiškai jų beveik iš viso nėra. Blogiausiu atveju tau pagrūmos pirštu ir lieps susitvarkyti, tu oficialiai pasigražinsi ir vėl tą pačią dainelę dainuosi“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.
Lietuvai metas keistis
„Pagal išlaidas mūsų valstybė yra kaip skandinaviška, pagal pajamas – kaip anglosaksiška. Turėdami tokią struktūrą sunkiai galime tikėtis žmonių sąmoningumo“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, labiausiai tokioje situacijoje nukenčia sąžiningi gyventojai, kurie net ir mokėdami mokesčius negauna atitinkamų viešųjų paslaugų. „Juk nuolat skundžiamės duobėtais keliais ir kt. Panašiai yra Airijoje, bet ten labai maži mokesčiai ir žmonės dėl to nepyksta“, – lygina ekonomistas.
Pašnekovo teigimu, pastarųjų metų duomenys rodo, kad Lietuva blaškosi neturėdama aiškios krypties, todėl šešėlis ne tik kad nemažėja, o dažnai ir auga.
„Turime išspręsti šią problemą – arba mes drastiškai mažiname mokesčius tam, kad nebebūtų didelės paskatos atlyginimus gauti vokeliuose ir pan., padarome didelę sąsają tarp to, ką žmogus įmoka, ir ką gauna, panaikiname kyšius sveikatos įstaigose ir pan., arba tikrai kovojame su šešėliu. Pastarasis kelias, mano galva, yra mažiau tikėtinas, nes Lietuvoje taip padaryti sudėtinga“, – sako Ž. Mauricas.
Jis neatmeta ir tikimybės, kad sumažinti mokesčiai nepakeistų žmonių požiūrio, jog kvaila nesiekti asmeninės naudos.
„Nėra taip, kad žmonės iš principo būtų nusiteikę prieš mokesčius ir nenori jų mokėti. Žinoma, mentalitetas irgi kažkiek svarbus, bet gerokai svarbiau yra pati sistema. Lietuvoje mokesčiai dideli, tad mes turime gauti ir atitinkamas viešojo sektoriaus paslaugas. Jeigu Lietuvoje būtų sutvarkyti keliai, gydymo įstaigose nereikėtų mokėti pakišų, tai natūraliai žmonės norėtų susimokėti šiek tiek daugiau mokesčių.
Jeigu mes paliekame tokią kreivų veidrodžių karalystę, kurioje matome ir korupciją, mokesčiai sumetami į bendrą katilą, žmonės gauna labai mažai informacijos, kur tie mokesčiai panaudojami, ar jie efektyviai panaudojami, tuomet mokesčių nemokėjimas ir pateisinamas.
Žmonės mano, kad taip užkerta kelią valdžios žmonėms pralobti iš jų sumokėtų mokesčių. Toks yra mūsų mąstymas, o norint jį pakeisti, reikia apsispręsti, kokio modelio mes norime, ir nebesiblaškyti“, – sako Ž. Mauricas.