Darbas užsienio kompanijoje – rojus
Vienoje užsienio laivų kompanijų jau šešerius metus mechaniku dirbantis Julius (vardas pakeistas, asmuo red. žinomas – red.) pasakojo po pasaulį plaukiojantis tanklaiviais, kurie gabena naftą.
„Aš jūrininkas jau 24 metus. Niekada nebandžiau dirbti Lietuvos laive, o dirbti užsienio kompanijoje pasirinkau dėl ten mokamų atlyginimų. Kiek žinau, jie du ar triskart didesni nei dirbant Lietuvos laive“, – žodžių į vatą, paklaustas, kur dirba, nevyniojo jis.
„Skiriasi ne tik sumos, skiriasi ir aptarnavimas, elgesys su darbuotoju“, – lygino jūreivis, tačiau pats atskleisti, kiek uždirba, nenorėjo, bet prasitarė apie kai kurias jam ir jo šeimai užsienio įmonės suteikiamas garantijas.
„Socialinės garantijos pas mus užsienio laivuose labai geros. Tarkime, mano visa šeima yra apdrausta, o visi jos nariai įtraukti į mano darbo kontraktą.
Man atrodo, kad tik akių korekcijos ir dantų gydymas neįeina, bet jei kiltų sveikatos problemų, galima kreiptis. Klinika duoda čekius, juos pasiimi, išsiunti į biurą, tau grąžina pinigus“, – privilegijas dirbant užsienio kompanijoje vardijo jis.
Paklaustas, ar vyras džiaugiasi dirbdamas ne Lietuvos laive, jis juokavo išvis padaręs klaidą, kad pasirinko tokią profesiją.
„Įsivaizduokite, kad vienoje vietoje turite praleisti du mėnesius ir ilgiau. Sunku išbūti. Žinoma, pripranti, bet šeimos gyvenimo tu nebeturi. Jokie pinigai nekompensuoja to laiko“, – guodėsi jis ir sakė šiuo metu dažniausiai du mėnesius praleidžiantis jūroje, du – sausumoje.
„Bet būna, kad iš dviejų mėnesių jūroje pasidaro ir keturi arba grįžti namo, o po dviejų savaičių jau skambina, kad kažkas susirgo ir reikia pakeisti“, – aiškino jis. Ilgiausiai jūroje vyras sakė išbuvęs 297 dienas.
„Kai kiti moka pinigus už kruizus, kad galėtų pasiplaukioti po Atlanto vandenyną, aš tokio noro tikriausiai niekada neturėsiu“, – juokėsi jis ir sakė prie Baltijos jūros nebuvęs apie 10 metų, nors kelionė autobusu truktų vos 10 minučių.
Vyro kelionės tanklaiviu gabenant naftą šiandien apima visą pasaulį.
„Būna, iš Meksikos plauki į JAV, paskui iš JAV į Singapūrą, o iš jo į Japoniją, Australiją“, – pasakojo jis, tačiau nors šalių pavadinimai skambantys gerai, jūreivis aiškino kojos iš laivo neiškeliantis.
„Nėra kada. Laivas turi išsikrauti per 48 val., o tada, gavus logistų leidimą, reikia tvarkyti variklį ir panašiai. Daugiausia darbas vyksta laivui stovint, kai variklis nedirba“, – teigė jis ir aiškino, kad laivo užsilaikymas uostuose kompanijoms kainuoja po 30-60 tūkst. Eur kasdien.
„Jei laivas stovi – reiškia jis nedirba, o tuo metu užsakovai galėtų gauti paslaugą ir už tai sumokėti“, – aiškino jūreivis.
Didžiausios problemos – dėl užmokesčio
Tai, kad sąlygos dirbant Lietuvoje registruotuose laivuose ir užsienio kompanijose skiriasi, DELFI patvirtino ir Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas P. Bakėža.
Tiesa, pasak jo, Lietuvos laivuose šiandien nuo eilinio darbuotojo iki kapitono dirba apie 1-1,2 tūkst. jūrininkų, o jūrinio verslo įprastai negalima skirstyti į Lietuvos ar Europos, mat jūrininkų rinka yra pasaulinė.
Visgi, anot jo, Lietuvos laivuose dirbantiems jūrininkams šiandien dienos ne pačios geriausios. Kaip teigė, susiduriama su galybe problemų, kurios labai dažnai specialistus net gena iš savo šalies.
Kaip vieną didžiausių rūpesčių šiandien P. Bakėža įvardijo jūrininkų darbo užmokesčio problemą, mat atlyginimas dirbant Lietuvos laivuose jūrininkams susideda iš dviejų dalių: bazės bei dienpinigių, kai niekur kitur pasaulyje tokia sistema nebėra taikoma.
„Tai dalykas, likęs iš sovietinės sistemos. Vadovaujantiems specialistams, omenyje turiu kapitonus, vyr. mechanikus, mechanikus, laivavedžius, pagrindinis bazinis atlyginimas sudaro pusę gaunamo darbo užmokesčio, o antra dalis yra dienpinigiai“, – teigė jis ir sakė, kad nors, atrodo, didelės problemos kaip ir nebūtų, sunkumų kelia tai, kad dienpinigiai nėra apmokestinami.
„Už juos nemokamos „Sodros“ įmokos, o jūrininkai dėl to gauna mažesnę pensiją, mažesnę išmoką netekus darbingumo ir kt.
Taip pat ne nuo pilno, o nuo bazinio atlyginimo yra skaičiuojami ir papildomai pradirbti viršvalandžiai, darbas naktį bei per šventes“, – teigė jis ir sakė, kad dienpinigių išmokos turėtų būti įtrauktos į jūrininko bazinį atlyginimą, o tai padarius padidėtų ir įmokos „Sodrai“, kas lemtų, jog ateityje jūrininkai gali tikėtis didesnių pensijų.
Dar vienas didelis rūpestis – skirtingas mokesčių surinkimas.
„Jūrininkų iš Lietuvos, dirbančių Europos Ekonominės erdvės (EEE) šalių registruose registruotuose laivuose, gaunamos pajamos nėra apmokestinamos, o dirbančių trečiųjų šalių laivuose pajamos apmokestinamos pajamų mokesčiu“, – sakė P. Bakėža ir teigė, kad, remiantis Konstitucija, tos pačios profesijos atstovų pajamos turėtų būti apmokestintos vienodai, o šiuo atveju yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.
„Mokesčiai turi būti taikomi vienodai tiek dirbantiems trečiųjų šalių laivuose, tiek EEE. Tai mes kalame jau senų seniausiai politikams, tačiau nieko nesiimama“, – pyko jūrininkas.
Atlyginimai – kaip diena ir naktis
P. Bakėža sutiko atskleisti ir jūrininkų gaunamus atlyginimus.
„Jeigu lyginsime Lietuvos laivuose dirbančių jūrininkų atlyginimus, jie yra daug mažesni negu dirbančių užsienio laivuose.
Pavyzdžiui, trečiųjų šalių vėliavų laivuose kvalifikuoto jūreivio darbo užmokestis į mėnesį yra 1,8 tūkst. dol., o Lietuvos laivuose, išskyrus „DFDS Seaways“, darbo užmokestis bus 1,1 – 1,3 tūkst. Eur“, – skaičiavo jis ir užsiminė, kad vadovaujančias pareigas užimančių jūrininkų atlygis, dirbant Lietuvos ir užsienio laivuose, skiriasi dar labiau.
„Kadangi Lietuvoje kapitonui taikomas koeficientas yra iki 3 (nuo 1,1 – 1,3 tūkst.), jie per mėnesį jūroje uždirba apie 3,3 – 3,9 tūkst. Eur, bet užimantys vadovaujančias pareigas geriau eina dirbti į užsienio laivus, nes ten daugiau moka.
Tarkime, laivuose su „patogia“ vėliava kapitono koeficientas yra 3,369. Tai reiškia, kad 1806 dol. reikia padauginti iš koeficiento 3,369 ir gausime daugiau 6 tūkst. dol. per mėnesį“, – skaičiavo jis ir patikslino, kad reisai trunka po 3-6 mėnesius.
Kalbant apie kapitono atlygį užsienio laivuose, jis, anot specialisto, priklausomai nuo šalies, laivo savininkų ir laivo paskirties, gali siekti ir 10 ar 15 tūkst. Eur už mėnesį.
Darbo užmokestis ir jo sistemos trūkumai Lietuvoje, pasak P. Bakėžos, ir yra pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvos jūrininkai renkasi darbą užsienio laivuose, o labai dažnai geresnių darbo sąlygų bei algų išvyksta ieškoti ir svetur.
„Kodėl pas mus trūksta jūrininkų Lietuvoje? Yra skelbiama, kad trūksta, bet jei tu atlyginimą mokėsi normaliai, skaičiavimai vyks ne tik nuo bazės, bet ir dienpinigių, kurie sudaro dar pusę sumos, jų netrūks.
Lietuvos jūrininkai bėga iš Lietuvos, jie emigruoja, kadangi mūsų mokesčių sistema yra bloga. Jie palieka Lietuvą, išvyksta į kitas šalis, kur yra geresnės sąlygos darbui, daugiau mokama.
Ten jie tampa nuolatiniais tų šalių gyventojais“, – teigė jis ir apgailestavo, kad jūrininkai retai kada būna krante, tad surengti tokį streiką, kaip mokytojų, jiems tiesiog nepavyktų.
Įžvelgia lobizmą
Pasak asociacijos pirmininko, aukštesnės kvalifikaacijos jūrininkai, kurie susigundę didesniu darbo užmokesčiu dirba užsienio, o ne laivuose su Lietuvos vėliava, pinigus vis tiek parveža į Lietuvą.
„Nesvarbu, kad žmogus dirba užsienio laive, jis gyvena tai Lietuvoje, jo šeima Lietuvoje. Jūrininkas nėra tas, kuris išvažiavo pomidorų rinkti ir nuolat būna užsienyje, jis tas žmogus, kuris ir dirbamas užsienyje grįžta į Lietuvą, jo šeima čia, visi pinigai taip pat lieka čia“, – teigė jis.
Manantiems, kad jūrininkų atlyginimas siekia aukštumas, P. Bakėža rekomendavo paskaičiuoti jų darbo laiką.
„Jūrininkai jūroje dirba labai daug. Jie dirba kiekvieną dieną, nesvarbu, ar tai šeštadienis, ar šventinė, kai jis yra išplaukęs į reisą ir yra laive. Jo darbo diena sudaro 10-12 val. per parą ir taip visą reisą – 3 – 6 mėnesius.
Įsivaizduokite, kiek išeina viršvalandžių, naktinių pamainų, švenčių, o kur dar didžiulė atsakomybė. Viskas susideda į reiso metu gautą darbo užmokestį“, – atlyginimo skaičiavimą aiškino asociacijos pirmininkas.
Tiesa, kaip prasitarė, norint tiksliau įvertinti atlyginimus, reikėtų juos dalinti pusiau, kadangi jūrininkas po reiso panašų laiko tarpą turi prabūti ir sausumoje, o už tai negauna nė cento.
„O būna, kad atidirbęs reisą jūrininkas negauna kontrakto dar 6 mėnesius. Jis sėdi be darbo, nors jūrininkai, kurie užima vadovaujančias pozicijas, darbo visada turi“, – sakė P. Bakėža.
Paklaustas, kodėl valdžia nesiima tvarkyti sistemos, kad šalyje liktų kuo daugiau jaunų žmonių, jūrininkų, asociacijos pirmininkas sakė čia įžvelgiantis verslo interesus.
„Mūsų šalyje klesti lobizmas. Laivų savininkai yra turtingi, jie prieina prie Seimo narių, turi pinigų. Daro jiems įtaką.
Ir nesvarbu, kad yra ratifikuota konvencija, kurioje yra reikalavimas, kad jūrininkai turi gauti tokias pat socialines garantijas kaip kranto darbuotojai.
Reikia, kad būtų sutvarkyta Lietuvoje teisinė bazė, kuri liečia jūreivystę taip, kaip reikalauja tarptautinės konvencijos, kurias Lietuva yra ratifikavusi“, – DELFI sakė jis
Susisiekimo ministerija: buvo siekiama rasti sprendimus
DELFI situaciją dėl jūrininkų darbo užmokesčio sistemos pakomentavo ir Susisiekimo ministerijos atstovai, kurie teigė, kad vieningų sprendimų ieškoma jau kuris laikas.
„Dienpinigių klausimas, socialinės garantijos nėra Susisiekimo ministerijos kompetencijoje, vis dėlto ministerija laikosi pozicijos, kad negalima išskirti konkrečią darbuotojų grupę, todėl dienpinigių klausimus siūlo spręsti vieningai, valstybės lygiu.
Ministerija siekia gerinti jūrininkų, dirbančių Lietuvoje registruotuose laivuose darbo sąlygas. Todėl buvo inicijuota jūrininkų atlyginimo mokėjimo sistemos peržiūra, nagrinėta užsienio praktika ir mėginta rasti sprendimų, kurie galėtų būti pritaikomi Lietuvoje ir tokiu būdu didinant jūrininkų atlyginimus“, – buvo teigiama DELFI atsiųstame ministerijos atsakyme.
Kaip aiškino institucijos atstovai, buvo siekiama rasti sprendimus, kuriuos būtų galima pateikti Vyriausybei, o tam tikslui buvo parengta ir studija, tačiau, kaip aiškinama, vienareikšmiškų sprendimų, kurie tenkintų tiek Lietuvos jūrininkus, tiek ir Lietuvos laivų savininkus, rasta nebuvo.
„Sprendimai toliau diskutuojami tarp Lietuvos laivų savininkų ir jūrininkus vienijančių organizacijų“, – teigė ministerija.
Populiariausia – laivavedyba
Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) laikinai pareigas einanti direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė DELFI pasakojo, kad LAJM kasmet išleidžia daugiau nei 100 kvalifikuotų jūrininkų, kurie gali dirbti vadovaujančiais specialistais laivuose, o pati populiariausia profesija šiandien – laivavedyba.
„Ir dabar į ją daugiausia pateikta stojančiųjų prašymų. Antroje vietoje – studijų programa „Uosto ir laivybos valdymas“, kuri rengia universalius specialistus uostui: laivų agentus, krovinių ekspeditorius, stividorius, laivų įgulų formavimo specialistus, logistikos vadybininkus ir kt.
Trečioje vietoje – laivų elektromechanikus ir mechanikus rengiančios programos“, – komentavo ji.