Vietoj šildymo kainų – apie keliones
„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas DELFI sakė, kad, kalbant bendrai, viduriniąją klasę visiems reikėtų suvokti per Vakarų pasaulio standartų prizmę ir, lyginant gaunamas pajamas, jas priskirti tokias, kokias gauna Šiaurės Amerikos, Japonijos ar Australijos gyventojai.
Jo nuomone, šiandien vidurine klase Lietuvoje save galėtų laikyti asmenys, uždirbantys nuo 900 iki 2500 Eur „į rankas“, o tokių Lietuvoje, jo teigimu, jau yra kiek daugiau nei 40 proc., o šis skaičius ir toliau sparčiai auga.
„Vidurinės klasės didėjimas yra beprecedentis Lietuvoje, ypač pastaruosius šešerius metus. Tokio didėjimo, vargu, ar kokia šalis yra patyrusi per tokį trumpą laiką, na, gal išskyrus Kiniją ir kitas Centrinės Europos valstybes.
Jei anksčiau žmonės prieš šildymo sezoną skųsdavosi dėl šildymo sąskaitų, tai dabar diskutuoja, kur yra pigiau važiuoti, į Turkiją ar Egiptą“, – apie viduriniąją klasę ir šiuo metu esančią ekonominę situaciją Lietuvoje kalbėjo ekonomistas.
Taip pat, jo teigimu, vis didesnė dalis žmonių šiandien bent savaitei gali leisti išvykti atostogų į užsienį.
„Ir net ne į pačius pigiausius kraštus“, – pridūrė jis.
Žiemos kelionės – turtingiesiems
Ne paslaptis, kad reguliarios atostogos užsienyje taip pat yra vienas dažniausiai viduriniajai klasei priskiriamų požymių.
Štai ekonomisto teigimu, vidurinės klasės atstovai reguliariai daugiau keliauja šiltuoju metų laiku ir vyksta tokiomis kryptimis, kaip Egiptas ar Turkija bei ten, kur šiandien atostogauti yra pigiau nei Lietuvoje.
Tie, kurių pajamos mažesnės nei 800-900 Eur, pasak Ž. Maurico, galimai susiduria su tam tikrai iššūkiais planuojant kelionę.
„Jiems reikia pasitaupyti, žmonės galimai jaučia finansinį neapibrėžtumą“, – sakė jis.
O štai kalbant apie tuos, kurių mėnesio pajamos viršija 2,5 tūkst. Eur, situacija visai kitokia. Jei į tolimus šiltuosius kraštus dar vykstama ir šaltuoju metų laiku, žiemą, pasak Ž. Maurico, galima save priskirti turtingųjų atstovams.
„Tik kelionių kainos jau kitokios. Tikriausiai tokiais dalykais gali užsiimti tik turtingųjų klasės atstovai, nebent kiti yra arti tų 2,5 tūkst. Eur pajamų ir nepatiria finansinio streso“, – svarstė jis ir prognozavo, kad tokių keliautojų, bėgant laikui, bus vis daugiau, o tai kartu parodys ir tai, jog stipriosios vidurinės klasės arba turtingųjų atstovų daugėja.
Keliaujančių didėjo trečdaliu
„Novaturas“ marketingo ir viešųjų ryšių projektų vadovė Dovilė Zapkutė DELFI teigė, kad pastaruosius keletą metų jų klientų, atostogaujančių užsienyje, skaičius augo gana ženkliu skirtumu.
„Štai pavyzdžiui 2018 metais atostogauti į užsienio šalis išvyko 30 proc. daugiau klientų nei 2017 m.“, – lygino ji. Visgi 2019-aisiais tokio staigaus kelionių šuolio nebesitikima, o dėl padidėjusios konkurencijos, prognozuojama, augimas bus lėtesnis.
Kalbant apie poilsiautojus, daugiau ir tokių, kurie renkasi prabangesnį poilsį ir daugiau kainuojančius kurortus.
„Pastarųjų sezonų tendencijos rodo, kad klientai renkasi brangesnius kelionių paketus jau pamėgtose atostogų kryptyse. Išaugo poreikis aukštesnės kategorijos, daugiau paslaugų siūlantiems viešbučiams. Taip pat auga tolimųjų egzotiškų atostogų mėgėjų segmentas“, – teigė ji.
Visgi pačiomis populiariausiomis poilsiautojų atostogų kryptimis šiuo metu išlieka Turkija, Graikijos salos, Kreta, Rodas bei Korfu, Bulgarijos bei Ispanijos kurortai.
Atostogoms – apie 500 Eur
Tai, kad atostogoms lietuviai yra linkę vidutiniškai išleisti po 550-600 Eur, kaip teigė „Novaturas“ atstovė, liudija ir DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa. Net 40 proc. apklaustųjų savo atostogoms yra linkę išleisti nuo 100 iki 500 Eur žmogui.
„Klausimas – dviprasmiškas, nes realiai per atostogas žmogus visada turi papildomų išlaidų, kaip pramogos ir pan. Taip pat šalia to išlieka ir visos būtinos vartotojiškos išlaidos, kurios yra ir einamaisiais mėnesiais. Tai yra išlaidos už būstą ir pan.“, – gautus apklausos rezultatus komentavo ir „Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas.
O štai apklausoje teigusių, kad atostogoms išleidžia iki 100 Eur ir nuo 500 iki 1 tūkst. Eur pasiskirstė beveik tolygiai, atitinkamai, 20,5 ir 20,4 proc. Taip pat 1,7 proc. sakė atostogoms skiriantys daugiau nei 1 tūkst. Eur.
Bendrai kalbant, apklaustieji pasisakė daugiausia atostogaujantys su savo antrąja puse, taip teigė 61,3 proc. Dar 14,7 proc. aiškino laiką leidžiantys su draugais arba vieni (8 proc.).
Planuotojos – moterys
Pasak I. Zoko, didžiausia dalis apklaustųjų atostogas teigė planuojantys prieš daugiau nei pusę metų (37,5 proc.), o dar 24,6 proc. sakė nusprendžiantys iki jų likus maždaug 1-2 mėnesiams.
Likę, kaip aiškino, arba jų išvis neplanuoja (24,9. proc.), arba planuojantys prieš metus ar daugiau (10,1 proc.).
„Įdomu ir tai, kad moterys atostogas planuoja iš anksčiau ir, matyt viską suplanuoja ir už vyrus, nes jie dažniausiai iš viso neplanuoja tokių dalykų“, – komentavo I. Zokas.
Jo teigimu, taip pat atostogas iš anksto planuoja ir 26-55m., aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.