Daugiausiai neaiškumų – dėl valiutų svyravimų
„Išskirtinio reguliavimo užsienyje gyvenantiems asmenims nėra: jei dirbate ne Lietuvoje, tiek jūsų pajamos, tiek ir išlaidos vertinamos vienodai“, – aiškina Tadas Matusevičius, kredito unijos „Neris“ finansavimo ekspertas.
Anot jo, skirtingas užsienyje dirbančiųjų traktavimas atsiranda tada, kai paskolas teikiančios įstaigos vertina pajamas, gaunamas ne eurais – pavyzdžiui, svarais arba kronomis. Tarkime, nukritus svaro kursui, Jungtinėje Karalystėje dirbančiam lietuviui iškart taptų brangiau mokėti paskolos įmokas Lietuvoje, t.y. keisti svarus į eurus.
Dėl to paskolos klientams, dirbantiems ne Lietuvoje, vertinamos kaip rizikingesnės. Siekiant paskatinti paskolų išdavimą užsienyje dirbantiems asmenims, Lietuvos kredito įstaigos nuo šių metų sausio 1 d. yra įpareigotos neatlygintinai konvertuoti paskolą būstui užsienio valiuta į eurus arba kitą valiutą, kuria kredito gavėjas gauna pajamas.
„Finansų įstaigos – bankai, kredito unijos, tarpusavio skolinimo platformos ir kitos paskolas teikiančios įstaigos riziką vertina skirtingai, todėl gali tekti aplankyti ne vieną kredito įstaigą ir pasiteirauti dėl sąlygų“, – teigia T. Matusevičius.
Užsienyje dirbantys vertinami atidžiau
Tačiau yra dalykų, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį, net jei dirbate užsienio valstybėje ir pajamas gaunate eurais.
Pavyzdžiui, pasak T. Matusevičiaus, prieš suteikdama paskolą finansų įstaiga greičiausiai vertins, ar ilgai išlaikysite esamas pajamas ir ar tikėtina, jog keisite gyvenamąją vietą.
„Paskolos davėjas visada turi įvertinti galimybes kreditą grąžinti. Taigi, tikrai bus įvertinta, ar, užsidirbus pinigų užsienyje ir dabar juos investavus į turtą Lietuvoje, nepakeisite ir gyvenamosios vietos bei darbovietės ir ateityje taip pat galėsite mokėti paskolos įmokas. Tai finansų įstaigos vertina kaip riziką, ir ji gali atsispindėti siūlomose palūkanose“, – sako jis.
Be to, užsienyje gyvenančio asmens atveju finansų įstaiga gali neturėti visos išsamios informacijos apie besiskolinančio asmens įsipareigojimus, tokius kaip kiti įsiskolinimai ar kreditai užsienio bankuose – visa tai prisideda prie didesnio rizikingumo įvertinimo.
Rekomenduoja ruoštis iš anksto
Anot T. Matusevičiaus, dirbantiems užsienyje svarbu su savo galimybėmis susipažinti iš anksto ir į paskolos gavimą žiūrėti strategiškai, ypač, jei planuojate skolintis būstui.
„Asmenims, galvojantiems apie kreditą Lietuvoje, nepatariama išvykti padirbėti į užsienį labai trumpam laikotarpiui, dviem – trims mėnesiams. Išduodant kreditą su nekilnojamojo turto įkeitimu, vertinamos paskutinių 6 mėnesių pajamos bei jų tvarumas, t.y. tikimybė, jog jos nemažės. Klientas turėtų įrodyti, jog tokios pajamos bus uždirbamos ir jau gavus kreditą, todėl rekomenduotina nepertraukiamai dirbti bent 6 mėnesius“, – pataria T. Matusevičius.
Jo teigimu, svarbu įvertinti ir su finansais nesusijusias detales, kurios taps svarbios kreipiantis dėl paskolos.
„Dirbant valstybėje, kurioje vartojama užsienio kalba, derėtų nepamiršti, jog gali reikėti atlikti aktualių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą. Taip pat nereikėtų tikėtis, kad būsto paskolos dokumentus pavyks sutvarkyti internetu – reikia paskirti pakankamai laiko kredito įstaigoms aplankyti“, – pataria jis.
Bet kuriuo atveju T. Matusevičius pataria žinoti savo teisę gauti paskolą nepriklausomai nuo to, kur dirbate.
„Jei dirbate užsienyje ir norite gauti paskolą turtui Lietuvoje įsigyti, žinokite, kad teks apsišarvuoti kantrybe. Tačiau bet kuriuo atveju, Lietuvos bankas, vartotojų teisių institucijos neleidžia diskriminuoti vartotojų. Mano patarimas dirbantiems užsienyje – tinkamai pasiruošti, išnagrinėti savo galimybes. Turint gerą kredito istoriją, paskolą gauti turi pavykti“, – teigia jis.