Paraiškas paskoloms teikti buvo galima iki rugsėjo 18 d., o sutartys bus pasirašomos iki spalio 30 d.
„Delfi“ kalbinta Kauno kolegijos studentė Emilija (vardas pakeistas) pasakojo, jog vienintelė išeitis susimokėti už mokslus buvo paskola.
„Pasiėmiau paskolą, kad neužkraučiau tėvų ir jiems nereikėtų mokėti už studijas“, – savo istorija dalinosi Emilija.
Valstybės studijų fondo direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Vaida Stonytė-Gaubienė teigė, kad paskoloms gauti priėmimas vykdomas du kartus per metus.
„2024 m. pavasario semestrą prašymus pateikė 2086 studentai, o 2024 m. rudens semestrą prašymus pateikė 5170 studentų“, – kalbėjo pašnekovė.
V. Stonytė-Gaubienė atskleidė, kad šiais metais, lyginant su praėjusių metų rudens ir pavasario semestrų duomenis, studentų, teikusių prašymus paskoloms gauti, skaičius yra neženkliai mažesnis.
„Sudaromų paskolų sutarčių skaičius, atsižvelgiant į pastarųjų kelių metų duomenis, didėja, taigi paskolų poreikis auga“, – pridūrė V. Stonytė-Gaubienė.
Pašnekovė išskyrė, kokių profesijų studentai dažniausiai prašo paskolų.
„Universitetų studentai: medicina, odontologija, vadyba, teisė, o kolegijų studentai: kosmetologija, slauga, rinkodara, teisė“, – teigė valstybės studijų fondo direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas.
Priežastys, kurios turi didžiausią įtaką paskolos ėmimui
V. Stonytė-Gaubienė paminėjo, kokiais atvejais studentai dažniausiai prašo paskolų.
„Pirma, nes patys moka už studijas. Tokiu atveju studentai prašo paskolos studijų kainai sumokėti.
Antra, studijų metu patiriamoms išlaidoms padengti, pvz., susimokėti už būsto nuomą, įsigyti studijoms reikalingas priemones (kompiuterį, kanceliarines prekes ir pan.). Joms studentas gali panaudoti paskolą gyvenimo išlaidoms.
Trečia, studentas studijuoja Lietuvoje, tačiau išvyksta dalinių studijų į užsienį (pvz., Erasmus). Atsiradusias papildomas išlaidas studentas gali padengti pasinaudodamas paskola dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis“, – vardijo ji.
Studijų ir pragyvenimo kainos didėja
„Delfi“ kalbinta studentė sakė, kad studijos pabrango, todėl ir paskolą tenka imti didesnę.
„2600 eurų ėmiau už pirmus metus, o šiais metais studijų kaina pakilo dar 100 eurų“, – savo istorija dalinosi Emilija.
Be to studentė paminėjo, jog negalima imti paskolos, kuri viršytų studijų kainą.
„Imant paskolą studijoms galima imti tik studijų kainos dydžio paskolą“, – atskleidė Emilija.
Kaip pasakojo, mergina ėmė ir kitą paskolą, skirtą pragyvenimui.
„Pirmais metais ėmiau 2500, tai į mėnesį gaudavau 275 eurus. Šiais metais nebeėmiau, nes dirbu“, – pasakojo ji.
V. Stonytė-Gaubienė patvirtino, kad paskolą studijų kainai sumokėti bankas tiesiogiai perveda aukštajai mokyklai ir taip padengia studento studijų kainą.
„Paskolą gyvenimo išlaidoms studentas gauna į savo sąskaitą lygiomis dalimis kas mėnesį, o paskolą dalinėms studijoms – visą iš karto.
Paskolas gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms studentai gali naudoti savo nuožiūra, ir kam naudojamos šios paskolos, bankas netikrina“, – apie gautų paskolų panaudojimą pasakojo valstybės studijų fondo direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas.
„2024 m. rudens semestrą vidutinė prašoma paskolos suma – 3 159 Eur., pavasario semestrą – 1 899 Eur. 2023 m. prašomų paskolų suma buvo neženkliai didesnė“, – V. Stonytė-Gaubienė atskleidė, kokio dydžio paskolas studentai vidutiniškai ima.
Taip pat pašnekovė paminėjo, kad šiais metais palūkanos yra mažesnės.
„Palūkanos yra kintamos. Jas sudaro 3 mėnesių Euribor ir banko marža, kuri 2024 m. yra 2,5 proc. 2023 metais palūkanas sudarė 3 mėnesių Euribor ir banko marža, kuri buvo 2,9 proc.“, – lygino ji.
Kriterijai, kurie trukdo gauti paskolą
Vaida Stonytė-Gaubienė atskleidė, kokie yra kriterijai trukdo gauti paskolą studijoms, mat jie nustatomi Vyriausybės patvirtintame apraše. Jame teigiama, kad maksimali paskolų suma, kurią gali gauti studentas, yra 27 775 Eur.
Paskola negali būti suteikta jei studentas yra sustabdęs studijas ar išėjęs akademinių atostogų, taip pat jei studentas turi įsiskolinimą pagal anksčiau sudarytas valstybės remiamų paskolų sutartis ir kitas su Fondu sudarytas paskolų sutartis.
Paskola negali būti gauta ir tada, jei studentas jau yra gavęs paskolas 2 studijoms kiekvienoje studijų pakopoje, rezidentūroje, profesinėse studijose. Pavyzdžiui, studentas jau du kartus studijavo bakalaurą (studijas baigė arba nutraukė) ir abiems studijoms gavo paskolą. Trečią kartą studijuodamas bakalaurą paskolos gauti nebegalėtų.
Jeigu studentui iškelta fizinio asmens bankroto byla ar jis yra užsienietis, išskyrus apraše nustatytas išimtis, paskolos suteiktos taip pat nebus.
Atkreipė dėmesį į iššūkius
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė akcentavo, kad studentui būtina suvokti skolinimosi atsakomybę ir kokią finansinę naštą uždės paskola.
„Studentui studijų paskola gali būti ir pirmoji paskola gyvenime. Pirmiausia, svarbu suvokti atsakomybę ir su tuo susijusią finansinę naštą, kad ne tik paskolą reikės grąžinti, bet ir palūkanas. Tai gali kelti nerimą dėl būsimos finansinės padėties, ypač jei nėra garantijų dėl gerai apmokamo darbo po studijų.
Jei studentas pasirinko teisingai ir įvertino visas savo finansines galimybes, kaip ir kokiu būdu galės grąžinti paskolą, finansinio streso dėl įsipareigojimų gali būti mažiau, todėl svarbu atlikti namų darbus prieš skolinantis“, – teigė S. Strockytė-Varnė.
Taip pat ekspertė sakė, kad reikia žiūrėti į ateitį ir atsakingai grąžinti paskolą.
„Dar vienas iššūkis – vėlavimas dengti finansinius įsipareigojimus laiku. Tai labai svarbu paminėti, nes kartais nekaltas vėlavimas studijų metu gali turėti didesnių pasekmių ateityje, kai norėsite skolintis, pavyzdžiui, būstui. Vėlavimas blogina kreditingumą, todėl svarbu itin atsakingai įvertinti įsipareigojimus ir juos dengti laiku, pagal sutartą grafiką. Tai būtinosios išlaidos“, – komentavo S. Strockytė-Varnė.
Davė patarimą
SEB banko asmeninių finansų ekspertė S. Strockytė-Varnė dalijosi finansiniais patarimais studentams, turintiems paskolą.
„Vienas iš svarbiausių patarimų studentui – turėti susidarius savo biudžetą, kuriame aiškiai išskirtos būtinosios išlaidos (paskolos, bazinis maistas, komunaliniai mokesčiai, būsto išlaidos). Joms, kaip ir santaupos, reikėtų atsidėti pirmiausia.
Galima turėti atskirą sąskaitą, į kurią iš karto nukreipiate pinigų sumą, skirtą įsipareigojimams dengti ir jos niekam kitam neleidžiate. Tiek pinigus santaupoms, tiek būtinosioms išlaidoms geriausia atidėti vos gavus pajamas. Todėl, jei tik yra galimybė, paskolų įmokų mokėjimo diena turėtų būti iškart po atlyginimo.
Taip bus lengviau tvarkytis ir neišleisti pinigų impulsyviems pirkiniams.
Taip pat labai svarbu ir nuolat kaupti finansinį rezervą, kuris užtikrintų galimybę dengti finansinius įsipareigojimus netekus darbo. Turėdami finansinį rezervą, jausitės ramesni ir saugesni, patirsite mažiau finansinio streso. Pinigus finansų rezervui taip pat atsidėkite vos gavus pajamas.
Geriausia juos nukreipti į kitą sąskaitą, iš kurios nebūtų taip lengva išsiimti pinigus. Taip apsaugosite save nuo impulsyvaus pirkimo.
Kai atsidedame pinigų finansų pagalvei, investavimui savo ateičiai, padengiame būtinąsias išlaidas, tai, kas liko, galime leisti gyvenimo malonumams, patirtims ir džiaugsmui“, – teigė S. Strockytė-Varnė.
