Geriausias kursas – Seinuose
Ketvirtadienio rytą Lazdijai išlydėjo mus liūtimi su perkūnija ir žaibais. Kitas gal sakytų, kad pagoniški dievai pyksta, jog išvežu pinigus iš Lietuvos, bet man tai panašiau į pastangas bent šiek tiek nuplauti nuo automobilio dzūkiškų miško keliukų dulkes, kad svečioje šalyje nedaryčiau gėdos savo kraštui.
Pirma užduotis – kuo geresniu kursu iškeisti eurus į zlotus. Lenkijos valiuta euro atžvilgiu visą rugpjūtį po truputį smuko, o prekių kainos, kaip vėliau įsitikinau, dar nespėjo atkartoti kurso svyravimų.
Vos įvažiavus į Lenkiją per Lazdijų - Aradninkų pasienio kontrolės punktą, pasitinka dvi pinigų keityklos – dešinėje kelio pusėje už eurą moka 4,32 zloto, kairėje – 4,33. Žmonos patartas nusprendžiu čia pinigų nekeisti ir pasižiūrėti, ką pasiūlys Seinuose, prie „Biedronkos“ prekybos centro įsikūrę pinigų keitėjai. Kantrybė atsiperka – Seinuose už eurą gaunu po 4,34 zloto. Bet apsilankymą pačioje „Biedronkoje“ pasiliekame kelionės pabaigai, nes pirmiausia norisi pasidairyti, kiek kainuoja mokyklinės prekės lietuvių pamėgtuose Suvalkų prekybos centruose.
„Suwalki Plaza“ – vos vienas kitas lietuvis
Ekspediciją į Suvalkus pradedame nuo prekybos centro „Suwalki Plaza“, kuriame darbo dienos rytą pirkėjų visai negausu. Po vienu stogu ten įsikūrę kelios dešimtys įvairių parduotuvių, prekiaujančių rūbais, avalyne, elektronikos prekėmis, žaislais. Tikėtis, kad „Reserved“, „New Yorker“ ar „H&M“ pardavinės čia kažką pigiau, negu Lietuvos miestų „Akropoliuose“ būtų kiek naivoka, net ir kainos etiketėse užrašytos ne tik zlotais, bet ir eurais.
Lietuvių kalbą „Suwalki Plaza“ pirmą kartą išgirstu įžengęs į „Kik“ parduotuvę. Tautiečiai čia džiaugiasi radę nuo 4 zlotų (0,92 euro) kainuojančių vaikiškų rūbų, paaugliški džinsai kainuoja 29 zlotus (6,68 euro), bliuzonai – 14 zlotų (3,23 euro).
Nepigios žinomų prekės ženklų kanceliarinės prekės ir kuprinės, kainuojančios nuo 19 eurų, lietuvių nevilioja, nes kitur jų randa pigiau.
„Tesco“ stebina tuščios lentynos
Antroji stotelė – „Tesco“ prekybos centras. Jo aikštelėje automobilių lietuviškais numeriais ilgai dairytis netenka, bet dauguma pirkėjų vis dėlto yra vietiniai lenkai. Feisbuko grupės „Apsipirkimas Lenkijoje“ nariai jau ne pirmą savaitę stebisi tuščiomis „Tesco“ lentynomis ir spėlioja, ar parduotuvė neketina užsidaryti. Šįkart tušti ištisi skyriai, tačiau ten, kur prekių dar liko, verta atidžiau pasidairyti.
Nes būtent ten pavyko rasti pigiausią mokyklinę kuprinę vos už 7,49 zloto (1,73 euro). Penalas su kačiukų atvaizdu „Tesco“ kainavo 16,99 zloto (3,91 euro), 12 spalvų flomasterių rinkinys – 1,69 zloto (0,39 euro), plastilino komplektas – 4,99 zloto (1,15 euro), o sąsiuvinių kainos prasideda nuo 0,79 zloto (0,18 euro). Pirkėjų spūsties mokyklinių prekių skyriuje nepastebėjau, kažką sau rinkosi tik pora lenkių vienuolių ir lietuviškai su ryškiu Marijampolės krašto akcentu kalbanti šeima.
„Kauflande“ skamba lietuvių kalba
Kad daugiausia lietuvių sutikti pavyks Suvalkų prekybos centre „Kaufland“, abejonių nekilo jau dairantis po jo automobilių stovėjimo aikštelę – kas antra transporto priemonė su lietuviškais numeriais. Viduje taip pat garsiai skamba lietuviškas žodis, nes svečiai garsiai aptarinėja prekių kainas, o čiabuviai vaikštinėja tylėdami ir tik retkarčiais mandagiai paprašo leisti praeiti kaupinais prekių vežimėliais užgrūstais tarpais tarp lentynų.
Pigiausią mokyklinę kuprinę „Kauflande“ radau už 49,99 zloto (11,52 euro), 32 puslapių sąsiuviniai kainavo 0,69 zloto (0,16 euro), 60 puslapių – 0,99 zloto (0,23 euro), penalai – nuo 19,99 zloto (4,61 euro), 12 spalvų akvarelės rinkinys – 8,99 zloto (2,07 euro), 10 spalvų plastilinas – 2,99 zloto (0,69 euro), 10 spalvų dvipusiai flomasteriai „Faber Castell“ – 12,99 zloto (2,99 euro), pieštukiniai popieriaus klijai – 4,29 zloto (0,99 euro).
Atidengta lenta lenkų ir lietuvių susitaikymui
Suvalkus paliekam jau gerokai įdienojus. Dangus išsigiedrijo, atrodo, lietaus nė nebūta, o karštis tiesiog priverčia išsukti iš pagrindinio kelio neprivažiavus Seinų, pabraidyti po Vygrių ežerą įspūdingo vienuolyno fone. Apie patį vienuolyną jau esu rašęs, tai kartotis neverta, bet sugrįžę po metų ne tiek dėl įspūdingos architektūros, kiek dėl šviežios žuvies patiekalų, nepasigailėjome.
Seinuose labai norėjau pamatyti aikštėje priešais katedrą atidengtą grindinio lentą, skirtą šio krašto lenkų ir lietuvių susitaikymui. Ją savaitgalį, minėdami Seinų sukilimo 100-metį, atidengė Seinų burmistras Arkadiuszas Nowalskis ir Lietuvių bendruomenės Lenkijoje prezidentė Jolanta Malinowska-Wiaktor. Plokštėje iškalti žodžiai dviem kalbomis: „Pojednanie to wybor – Susitaikymas tai pasirinkimas“.
Vyksta į Lenkiją ne vien mokyklinių prekių
Jei ieškočiau vietos, kur mūsų tautų susitaikymas pažengė toliausiai, tai antrą tokią grindinio plokštę reikėtų įmūryti prie Seinų „Biedronkos“ slenksčio. Nes lietuvių kalba ten jau seniai tapo beveik valstybine, o lenkas su lietuviu, kraudamasis į vežimėlį alų iš tos pačios lentynos, mandagiai vienas kitam nusišypso ir apsikeičia dvikalbiais atsiprašymais.
„Biedronkoje“ sustojau jau beveik užpildęs bagažinę maisto produktais iš anksčiau aplankytų Suvalkų prekybos centrų, bet būtent čia, prieš važiuodamas namo, visada pagriebiu dar karštą keptą viščiuką po 11,99 zloto (2,76 euro) už kilogramą, kad iškart po kelionės nereikėtų užsiimti maisto gaminimu ar šildymu.
Jei jau visur dairiausi į mokyklines prekes, tai nesąžininga būtų neužfiksuoti jų kainos ir „Biedronkoje“. Lenkų gamybos retro stiliaus mokyklinė kuprinė ten kainavo 34,99 zloto (8,06 euro), o sportiška „Puma“ – 59,90 zloto (13,80 euro), sąsiuviniai – nuo 1,49 zloto (0,34 euro), 12 spalvų „Bic“ flamasteriai – 9,99 zloto (2,30 euro), 4 popieriaus klijų pieštukai – 4,99 zloto (1,15 euro).
„Specialiai kažko mokyklinio pirkti čia tikrai nevažiuočiau, neatsipirktų kelionė, bet kai jau išsiruošėm maisto visam mėnesiui užsipirkti, tai nupirkau savo antrokei ir sąsiuvinių, ir flomasterių, dar kažkokias žirkles, penalą. Kiek kainuotų Lietuvoje, tai net nežiūrėjau“, – pasakojo „Biedronkos“ aikštelėje užkalbinta alytiškė Laura.
Lietuvių pirkinių vežimėliuose mokyklinės prekės buvo sunkiai įžiūrimos per kone didmeniniais kiekiais perkamus alkoholinius gėrimus, mėsos ir tualetinio popieriaus pakuotes.
„Baikit, tik nereikia manęs aprašyti, sužinos anūko klasės draugai, kad jam kuprinę čia nupirkau, tai gali pradėti tyčiotis“, – nuogąstavo dar visai nemočiutiškos išvaizdos kaunietė.