DELFI sulaukė skaitytojo laiško, kuris sužinojęs apie apmokėjimo grąžinimo (angl. chargeback) paslaugą, nusprendė ja pasinaudoti. Tiesa, pasak jo, tai padaryti ne taip ir lengva, tad kilo net įtarimų, kad Lietuvoje ši paslauga realiai neveikia.
„Buvau įsitikinęs, kad su savo VISA kortele pirkti internetu galiu saugiai ir, kad tiesiog ką nors perkant turiu surinkti įrodymus (pirkimo faktą, pinigu sumą, prekė gauta ar ne). Kai pardavėjas iš kitos šalies mane apgavo, buvau visiškai įsitikinęs, kad nuėjus į banką ir pasakius, kad man reikalinga „chargeback“ paslauga, tai bankas nors pabandys padėti man tokiu klausimu. Nuėjau su visais įrodymais, kad iš manęs buvo išvilioti pinigai apgaulės būdu, bet, deja, aš buvau nemaloniai nustebintas. Man pasakė kad pagal Lietuvos įstatymus bankas jokiu būdu neturi teisės pats nuskaityti pinigus iš kito asmens banko sąskaitos, be jo sutikimo. Iš to ką aš supratau, banko darbuotojai tiesiog net nežinojo apie jokią taikomą „chargeback“ paslaugą ir pasiūlė kreiptis į policiją“, – rašo skaitytojas laiške DELFI.
Bankai Lietuvoje tvirtina, kad ši galimybė tikrai egzistuoja, taikoma visiems klientams ir mokėjimams, atliktiems su mokėjimo kortele.
Garantijos, kad pinigus sugrąžins – nėra
Bankai Lietuvoje patvirtina, kad galimybė susigrąžinti pinigus egzistuoja kiekvienam iš klientų. Tačiau svarbūs keli aspektai, ar asmuo nori susigrąžinti pinigus dėl negautos prekės, ar dėl to, kad buvo išvilioti pinigai, ar pats perdavė savo duomenis. Tad į kiekvieną situaciją gilinamasi atskirai.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius DELFI komentuoja, kad tai – ginčo sprendimo būdas su prekių ar paslaugų pardavėju, jei už jo prekę ar paslaugą buvo atsiskaityta banko kortele, tačiau ta prekė ar paslauga dėl nuo banko nepriklausančių priežasčių nebuvo pristatyta ar suteikta klientui.
„Jei klientui nepavyksta savarankiškai išspręsti ginčo su paslaugos ar prekės pardavėju, bankas gali atstovauti klientui ir kreiptis į pardavėjo mokėjimo paslaugų teikėją bei ginčyti mokėjimo kortele įvykdytą mokėjimą. Tačiau bankas negali suteikti garantijų, kad dėl tinkamai autorizuotos mokėjimo operacijos pinigai bus grąžinti.
Bet kuris banko klientas, atlikęs operaciją mokėjimo kortele, gali pateikti pretenziją jam kortelę išdavusiam bankui. Kiekviena situacija yra individuali ir paprastai būna nagrinėjama atskirai. Tačiau kliento pretenzija gali būti atmesta kaip nepagrįsta, jei pinigai buvo sėkmingai pervesti į investavimo sąskaitą. Pagal galiojančias taisykles, investavimo operacijos ginčijamos būti negali“, – paaiškina jis.
„Luminor“ Komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė teigia, kad norint susigrąžinti pinigus yra viena būtina sąlyga – vykdomos operacijos yra neteisėtos ir pat kortelės turėtojas nieko apie tai nežino, nedalyvauja jokiame proceso žingsnyje, t. y. neatskleidžia mokėjimo kortelės duomenų.
„Kiekviena situacija yra analizuojama individualiai ir tik ištyrus visas aplinkybes gali paaiškėti, ar mokėjimo grąžinimo (angl. chargeback) paslauga gali būti pasinaudota. Klientas turėtų suteikti kuo detalesnę informaciją apie įvykį – tai dažniausiai klientas padaro pildydamas paraišką apie įvykį. Kiti dokumentai priklauso individualiai nuo situacijos: jei tai negautos prekės – užsakymą patvirtinantys dokumentai, užsakymo pristatymo taisyklės, įrodymai, kad klientas mėgino taikiai išspręsti situaciją su pardavėju.
Jeigu prekės gautos ne tos ar sugadintos – papildomai reikia pateikti ir prekių kokybės neatitikimą patvirtinančius įrodymus. Tas pats yra ir su nesuteiktomis paslaugomis. Labai svarbu, kad klientai visų pirma situaciją bandytų taikiai išspręsti su prekių ar paslaugų teikėju ir išsaugotų tai patvirtinančius dokumentus (laiškus, pranešimus, ar kt.)“, – komentuoja G. Bielskytė.
SEB banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė teigia, kad bankas gali padėti ne tik sukčiavimo atveju.
„Tais atvejais, jeigu klientas atsiskaitė banko mokėjimo kortele interneto parduotuvėje ir įtaria tapęs sukčių auka, apie tai turėtų nedelsdamas pranešti bankui. Jei kortelės duomenys buvo atskleisti sukčiams arba yra įtarimų, kad taip galėjo atsitikti, rekomenduojame ją nedelsiant užblokuoti. Bankas kortelę pergamins nemokamai ir tokiu būdu bus užkirstas kelias kliento kortele neteisėtai pasinaudoti ateityje. Jei kortele jau buvo atliktos neteisėtos operacijos, kurių pats klientas neatliko, patirtus nuostolius bankas kompensuos.
Kai kuriais atvejais bankas kompensuoja ir išlaidas, kurias klientas patyrė atlikdamas teisėtas mokėjimo kortele operacijas, tačiau negavo paslaugos ar prekės – pvz. įsigijo lėktuvo bilietą, tačiau paslaugos negavo, nes bankrutavo oro linijų bendrovė. Tokie atvejai nagrinėjami individualiai bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis VISA ir „Mastercard“, todėl jeigu klientas atsiskaitė kortele ir negavo paslaugos visais atvejais rekomenduojame kreiptis į banką pasikonsultuoti dėl galimo lėšų atgavimo iš prekybininko“, – nurodo SEB atstovė.
Pinigų limito nėra, tačiau svarbus laikotarpis
Kaip tvirtina trijų didžiųjų Lietuvoje bankų atstovai, nėra limito, dėl kurio susigrąžinimo galima kreiptis. Tačiau laikas, per kurį dar galima kreiptis, skiriasi. Sutariama dėl vieno, klientui rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau.
„Luminor“ atstovė nurodo, jeigu klientas siekia atgauti lėšas, kurios nurašytos neteisėtos operacijos metu – Mokėjimų įstatyme yra nustatytas 13 mėn. laikotarpis po mokėjimo įvykdymo. Jeigu klientas kreipiasi dėl kitos situacijos, laikotarpis gali būti individualus, tačiau rekomenduojama neviršyti 4 mėn. po operacijos atlikimo.
„Bet kokiu atveju raginame į mus kreiptis kuo greičiau, jeigu situacijos nepavyko išspręsti pačiam klientui“, – prideda G. Bielskytė.
„Swedbank“ atstovas teigia, kad klientas į banką turi kreiptis ne vėliau nei per 60 kalendorinių dienų nuo ginčijamos mokėjimo operacijos inicijavimo datos. Arba per 60 kalendorinių dienų nuo numatytos paslaugų suteikimo ar prekių pristatymo datos, jei ši data yra vėlesnė, nei ginčijamos mokėjimo operacijos data.
„Kreipdamasis į banką klientas turi užpildyti „Swedbank" nustatytos formos pretenziją, pateikti įrodymus, jog prieš kreipdamasis į banką, klientas kreipėsi į prekybininką, taip pat pateikti kitus banko nurodytus dokumentus bei informaciją“, – prideda jis.
Verta paminėti, kad tokia paslauga gali atsieiti papildomas išlaidas. Pavyzdžiui, SEB banke ši paslauga gali atsieiti nuo 10 iki 45 eurų, priklausomai nuo to, ar pinigai jau įskaityti į gavėjo sąskaitą ar ne, ar pervestą anksčiau nei prieš 2 mėnesius ar ne.