Visoje Lietuvos teritorijoje buvo patikrinti 125 didieji prekybos centrai, 64 parduotuvės, 45 turgavietės, 5 šaltieji sandėliai, 23 žuvų perdirbimo įmonės. Iš viso patikrinta 3,9 tūkst. partijų (daugiau nei 198 t) įvairių pavadinimų žuvininkystės produktų (šviežių, šaldytų žuvų ir jų gaminių).
Kontrolės rezultatai
Iš patikrintų, 163 partijose (4,2 proc.) nustatyta pažeidimų. Prekybos įmonėse daugiausiai buvo ženklinimo, atsekamumo, pakavimo, netinkamų produktų laikymo sąlygų, pasibaigusių tinkamumo vartoti terminų, turgavietėse – higienos pažeidimų. Pasitaikė atvejų, kai vartotojams neteisingai ar visai nebuvo nurodytos žuvų rūšys, moksliniai šių rūšių pavadinimai, nenurodytos sugavimo vietos (žvejybos rajonai, kilmės šalys), pateikta klaidinanti informacija parduodant atšildytas žuvis kaip šviežias, nenurodant, kad jos atšildytos, kaip to reikalauja teisės aktai. Laboratorijoje ištirta 214 mėginių dėl mikrobiologinės taršos, iš jų 8 neatitiko nustatytų reikalavimų.
Renkantis silkes
Renkantis silkes šventiniam stalui, reikia žiūrėti, kad jos būtų nepageltusios, nepatamsėjusios, neištižusios. Ne visai šviežių ar pradedančių gesti silkių paviršiai būna pasidengę pilku ar gelsvu apnašu, oda lengvai plyšta. Raumenys būna suglebę, neskrostų silkių – dažnai suplyšę pilvai. Rūkytų silkių gedimo procesą rodo drėgnas, lipnus paviršius, suglebę raumenys, blankus, pilkšvas atspalvis, apkartusi, nemalonaus kvapo mėsa. Vertėtų prisiminti, kad dūmo skonio sūdytos silkės nuo tradicinių skiriasi tuo, kad jų gamybai naudojamos kvapiosios medžiagos, suteikiančios produktui dūmų aromatą.
Tradiciniu būdu tokios silkės nėra rūkomos. Atidarius pakuotes, rekomenduojama produktus suvartoti kiek galima greičiau. Jei išteka dalis sūrymo, neapsemtų žuvų riebalai greitai oksiduojasi, gali pakisti spalva (tapti geltona ar rusva), kvapas ir skonis.
Šviežios žuvys
Gyvos žuvys parduotuvėse turi būti laikomos švariame, prisotintame deguonies (aeruotame) vandenyje. Jos turi būti sveikos, be pašalinio kvapo, normaliai plaukioti. Šviežių, atšaldytų žuvų oda turi būti blizganti ir stangri, gleivės skaidrios, pelekai ir uodegos neapdžiūvę, nesusiklijavę, žiaunos – šviesiau ar tamsiau raudonos, žiaunų dangteliai standžiai suglausti, akys išsipūtusios, švarios, ragena skaidri. Šviežių žuvų raumenys turi būti standūs, elastingi, paspaudus pirštu, duobutė nedelsiant išsilyginti.
Beje, tai patikimas požymis, norint nustatyti ar žuvis sena, – tuomet įspaudus pirštu, duobutė ilgai išlieka matoma. Nešviežia, pradedanti gesti žuvis pasižymi gan būdingu amoniako kvapu. Tokių žuvų oda matinė, žvynai pilkšvi, savaime iškrentantys, žiaunos murzinai žalios, gali sklisti puvimo kvapas. Specialistai tvirtina, kad žuvys su įkritusiomis ir drumzlinomis akimis, išsipūtusiais ar suplyšusiais pilvais, ištižusiais viduriais, atsiskyrusiais nuo kaulų raumenimis, maistui netinka.