Skelbiama, kad tokiu sprendimu norima reguliuoti eismo srautus, netvarkingą parkavimą centro prieigose ir kitose miesto vietose, taip pat – daugiau erdvės suteikti pėstiesiems, dviratininkams, mažinti triukšmo lygį mieste, oro taršą, asmeninio transporto naudojimą, skatinti alternatyvius keliavimo būdus.
„Nuolat atliekame stovėjimo vietų užimtumo stebėjimus – užimtumui piko metu viršijant 85 proc., stovėjimo vietos natūraliai nebeatlieka savo pagrindinės funkcijos, parkavimas vyksta chaotiškai. Maždaug 20 proc. srauto Senamiestyje sudaro būtent vietos ieškantys vairuotojai.
Užimtumo vietų tyrimo rezultatai rodo, kad piko metu raudonojoje zonoje vidutinis užpildymas yra 88 proc., didžiojoje dalyje geltonosios zonos – 94 proc., taip pat 94 proc. siekia ir dalies žaliojoje zonoje esančių gatvių užimtumas. Visų zonų ribas koreguojamos ten, kur matome didžiausią užimtumą, kad būtų išlaikytas tolygus srautų pasiskirstymas. Prognozuojame, kad po šių rinkliavos zonų plėtros keitimų automobilių vietų užimtumas mieste galėtų sumažėti maždaug 12 procentų“, – sakė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Patvirtinti šie pagrindiniai zonų ribų pakeitimai: mėlynoji zona nuo šiol apims buvusią raudonąją zoną ir dalį geltonosios zonos ties Lukiškėmis ir Gynėjų gatve, kuriose automobilių srautai per pastaruosius metus ryškiai išaugo.
Raudonąja zona tampa Užupis, Senamiesčio prieigos nuo Pylimo gatvės, Konstitucijos g. prieigos, kuriose telkiasi verslo centrai, daugėja traukos objektų, ir teritorija tarp Gedimino pr., J. Jasinskio ir A. Rotundo gatvių.
Geltonoji zona apims Žvėryno dalis tarp Latvių ir Paribio gatvių, teritoriją prie buvusio „Audėjo“ centro, Paupio kvartalas, dalis Naujamiesčio bei Šnipiškės iki Žalgirio gatvės. Taip pat geltonąja zona šiltuoju sezonu nuo gegužės 1 iki rugsėjo 30 d. tampa erdvės prie Valakampių paplūdimio, Balsio, Balžio ir Tapelių ežerų.
Žaliąja zona tampa Antakalnio dalis aplink Sapiegų parką, kuriai pritarė ir šių apylinkių gyventojai.
Visų rinkliavos zonų ribas galite rasti čia.
Primenama, kad surinkta rinkliava patenka į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą.
Pavyzdžiui, 2018 m. iš rinkliavos surinkta 12,4 mln. eurų, kurių dalis teko automatizuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos diegimui, parkavimo rinkliavos bei šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos priežiūrai ir administravimui, dviračių takų plėtrai ir susisiekimo dviračiais organizavimui, A juostų įrengimui. Savivaldybė itin didelį dėmesį planuoja skirti miesto viešojo transporto atnaujinimui, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros gerinimui ir kitų alternatyvų judumą skatinančių priemonių plėtrai.
„Siūlydami automobilių stovėjimo vietų tvarkos pakeitimus miesto Tarybai nuolat nagrinėjame ir kitų Europos miestų patirtis. Jos rodo, kad būtent vietinės rinkliavos pakeitimai padeda reguliuoti srautus, mažinti spūstis ir laisvos stovėjimo vietos paieškos laiką – pavyzdžiui, Vienoje laisvos vietos paieškos laikas sutrumpėjo nuo 9 min. iki 3 minučių. Taip pat remiamės patvirtintu miesto darnaus judumo planu, kuriame įvardinta, jog dabartinė automobilių stovėjimo tvarka skatina ilgalaikį automobilių stovėjimą miesto centrinėje zonoje. Planuojama, jog pakeitus rinkliavos zonų ribas, statomų automobilių srautai raudonojoje zonoje galėtų sumažėti maždaug 13 proc., geltonojoje – maždaug 23 procentais“, – sako M. Gusarovienė.
M. Gusarovienė priduria, kad vietinę rinkliavą už automobilių stovėjimą mokančių vairuotojų nuomonės tyrimas rodo, kad tik kas 6 vairuotojas iš karto randa laisvą stovėjimo vietą. Beveik 70 proc. apklaustų vairuotojų pritaria, kad rinkliava skatina tvarką gatvėse, o 74 proc. apklaustųjų stovėjimo vietą pripažino besirenkantys pagal atstumą nuo stovėjimo vietos iki kelionės tikslo.