„Benedikto turgaus“ vadovė Jolita Krickė sako, kad ši prekyvietė skiriasi nuo lietuviams įprastų turgaviečių. Pagrindinis jos išskirtinumas – vakarietiška koncepcija, primenanti Ispanijos, Italijos ar Prancūzijos turgus.
Anot jos, Lietuvoje turgus žmonėms reiškia vietą, kur galima įsigyti pigesnių prekių, o kitose šalyse turgūs būna net įtraukiami į lankytinų vietų sąrašą ir laikomi kultūrinio paveldo dalimi.
Naujojoje turgavietė įkurta apie 60 prekybos vietų, kuriose bus pardavinėjama ir lietuviška, ir kitų pasaulio šalių produkcija. Po vienu stogu prekiaus mėsos gaminių, daržovių, vaisių, pieno produkcijos, šviežios ir rūkytos žuvies ir kt. maisto prekių pardavėjai.
Prekybos erdvė yra suskirstyta į atskiras skirtingų produktų rūšių zonas, kurias pirkėjai turėtų atpažinti pagal skirtingas spalvas: žuvis parduodama mėlynoje zonoje, daržovės žalioje, o mėsa tamsiai raudonoje.
Fabijoniškėse įsikūrusio turgelio plotas siekia apie 1200 kv. m. Šalia pastato įrengta automobilių aikštelė su maždaug 100 parkavimo vietų. Turgus dirbs kiekvieną dieną nuo 9 iki 21 val.
Atskiroje aikštės erdvėje, kurioje dieną įsikuria prekybininkai su mobiliomis prekyvietėmis, vakarais bus laisvalaikio zona, kur planuoja rengti koncertus, degustacijas, mokymus ir teminių dienų renginius.
Teigiama, kad vietoje, kur įsikūrė „Benedikto turgus“ yra susiformavusios gilios prekybinės tradicijos, nes anksčiau čia veikė centrinė ūkininkų prekyvietė.
DELFI primena, kad 2015 metais Ukmergės g. veikęs centrinis ūkininkų turgus sudegė įsiplieskus didžiuliam gaisrui, persimetusiam ir į gretimai buvusią alkoholinių gėrimų parduotuvę, ir į sekmininkų bažnyčią. Iki šiol gaisro priežastis nėra aiški. Neatmetama ir padegimo versija.
Taip atrodė projekto vizualizacija: