Centriniai bankai pasaulyje, nustatydami pinigų kainą, pirmiausia atsižvelgia į tai, kaip jaučiasi žmonės ir verslai. Jų būklės yra pakankamai neblogos tiek JAV, tiek euro zonoje. Ypač gerai jaučiasi žmonės, nes nedarbo lygis tiek JAV, tiek euro zonoje – rekordiškai žemas. Todėl nieko keisto, kad žmonės jaučiasi gerai, net ir esant didelei infliacijai. O pramonė šiek tiek buksuoja, ji yra „raudonoje zonoje“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas V. Rūkas.
Anot jo, Lietuvoje darbo rinkos situacija – puiki.
„Atviru tekstu JAV centrinio banko vadovas sako, kad siekiant sumažinti infliaciją, reikia padidinti nedarbą. Neįsivaizduoju, kad Lietuvos banko vadovas taip galėtų pasakyti, bet Amerikoje tokia frazė normali. <...>
Lietuva maža ir labai atvira ekonomika, todėl per eksportą ir importą galime sugerti tą darbo rinką, kuri yra labai stipri. Manau, kad tai svarbiausias indikatorius, kurį stebime. <...> Lietuvoje – puiki darbo rinkos situacija, darbuotojų skaičius auga, jis didesnis nei pernai. Kai turime tokią situaciją, ne vieną krizę – karą pašonėje, griuvusius santykius su Kinija – niekas nesustabdė Lietuvos darbo rinkos, tuo galime džiaugtis“, – remdamasis „Sodros“ duomenimis komentavo V. Rūkas.
Investicijų ekspertas pažymi, kad bendrinė infliacija pasaulyje mažėja.
„Tikroji infliacija euro zonoje sumažėjo pakankamai reikšmingai dėl kuro, žaliavų ir maisto kainų. Bet į paslaugas orientuota infliacija leidžiasi, bet labai lėtai, todėl pinigų kaina gali išlikti didelė arba gali palypėti ne vieną kartą Europos atveju“, – dėsto jis.
Anot T. Rūko, po praėjusių nesėkmingų metų akcijų kapitalo rinkos atsigavo.
„Pasaulio akcijos, kas yra aktualu Lietuvos pensijų fondams, pakilo apie 7 proc. Europa atsigavo geriau nei likę pasaulio regionai“, – sako jis.
INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas pažymi, kad Lietuvos akcijų pensijų fondų grąža nuo 2023 m. pradžios siekia 6-8 proc.
„Dėl pasaulio akcijų (atsigavimo – red.), diversifikavimo, Lietuvos akcijų pensijų fondai, nes didžioji dauguma turto yra akcijų rinkose, šiemet uždirbo apie 6-8 proc., priklausomai nuo bendrovių strategijų. Tai reiškia, kad turbūt pusę praėjusių metų nuostolių jau „atidirbta“. Panašu, kad pasaulis nesugriuvo per praėjusius metus ir grįžta į normalumą“, – pasakoja T. Rūkas.
Jis taip pat daro prielaidą, kad šių metų antrą pusmetį Lietuvos gyventojų uždirbti pinigai pakils į aukščiausią lygį.
„Kas dar geriau – kadangi yra periodinis investavimas kiekvieną mėnesį, tai procentais fondų vienetų vertės gali dar ir neatsistatyti, bet pinigais, tikėtina, tas procesas įvyks greičiau, nes investuojami papildomi pinigai žemesniame taške, o tai leidžia uždirbti didesnį kiekį pinigų.
Pamatysime, kad pinigais sistema bus grįžusi į rekordines aukštumas anksčiau nei fondų vertės. Jeigu pasaulis nesugrius, galbūt jau antrą pusmetį pinigais grįšime į aukščiausią tašką, ką yra uždirbę žmonės“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Delfi primena, kad 2022 m. pensijų fondų rezultatai buvo neigiami, sukauptų pinigų vertė nukrito apie 14 proc. Dėl to II pakopos pensijų fondų valdomas turtas sumažėjo 4,9 proc. – iki 5,62 mlrd. eurų.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pabrėžia, kad šis smukimas nereiškia, kad gyventojų pinigai buvo prarasti.
„Kai pernai turėjome nuosmukį atsirado toks naratyvas „jūs praradote mano pinigus“. Tačiau tikrai tie, kas kaupia, turi sukaupę daugiau, nei buvo pervesta lėšų. Žmonės turi sukaupę mažiau, nes dalis uždirbto jų pelno sumažėjo, o dažnai girdime, kad mes neva praradome pervestus pinigus. Netiesa. Nuo reformos pradžios žmonės uždirbo 1,6 mlrd. eurų, t. y. tiek jie uždirbo daugiau, nei buvo pervesta. Mes „nepradirbome“ žmonių pervestų pinigų. Toli gražu iki to“, – penktadienį žurnalistams patikino T. Gudaitis.