„Kaupimas II pakopos pensijų fonduose yra neatsiejama bendros senatvės pensijų sistemos dalis, kurią vertinant yra svarbūs ilgojo laikotarpio rezultatai. Po finansų rinkoms neramių 2022 m. šių metų pirmąjį pusmetį visi II ir III pakopos pensijų fondai atsigavo ir fiksavo teigiamą grąžą“, – sako Audrius Šilgalis, Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas.
II pakopos pensijų fondai
Šiuo metu Lietuvoje veikia šešios II pakopos pensijų kaupimo bendrovės, valdančios 48 pensijų fondus. 2023 m. pirmojo pusmečio duomenimis, jų sukauptas turtas padidėjo beveik 15 proc. ir pasiekė 6,5 mlrd. Eur. II pakopos pensijų fonduose kaupia 1,4 mln. dalyvių (iš jų apie 0,8 mln. aktyviai) – 3,7 tūkst. daugiau nei praėjusių metų pabaigoje.
Po praėjusiais metais fiksuotų neigiamų grąžų (vidutiniškai –13,8 proc.) visų II pakopos pensijų fondų vieneto vertės nuo metų pradžios padidėjo vidutiniškai 8,7 proc.
Didžiausias pokytis fiksuotas jauniausio amžiaus kaupiantiesiems skirtuose pensijų fonduose – nuo 8,80 proc. iki 11,98 proc. 1996–2002 m. tikslinėje grupėje. Mažiausias pokytis fiksuotas pensijų turto išsaugojimo pensijų fondų grupėje – jis sudarė 0,65 proc. Bendra vidutinė metinė grąža per paskutinius ketverius metus – 6,7 proc.
III pakopos pensijų fondai
Šiuo metu Lietuvos rinkoje veikia penkios pensijų kaupimo bendrovės, valdančios 21 III pakopos pensijų fondą. Jų dalyvių skaičius šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų pabaiga, išaugo beveik 10 proc. – iki 105 tūkst., o sukauptas turtas per tą patį laikotarpį padidėjo daugiau nei 15 proc. – nuo 222 mln. Eur iki 256 mln. Eur.
Kaip ir II pakopos pensijų fondų atveju, nuo metų pradžios visos III pakopos pensijų fondų vieneto vertės taip pat padidėjo, bendras svertinis pokytis sudaro 7,1 proc.
Didžiausią vieneto vertės pokytį generavo akcijų pensijų fondai – 9,27 proc., mišraus investavimo pensijų fondai – 4,98 proc., obligacijų pensijų fondai – 2,11 proc.