Pensijų fondai skelbia atsigavę po smukimo: gyventojų turtas auga

Pernai smukimą išgyvenę ir aistras visuomenėje pakurstę antros pakopos pensijų fondai pirmąjį šių metų ketvirtį vėl grįžo į teigiamus rezultatų zoną, praneša Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Jos atstovai pasisakė ir apie politikų siūlymus koreguoti antrąją pakopą, kritiškiau atsiliepė apie mokesčių reformoje numatytus siūlymus.

Pasak asociacijos, II pensijų pakopos fondų vidutinė svertinė grąža šių metų pirmą ketvirtį siekė 4,1 proc., o nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios (2019 metais) – plius 38,6 proc. Nuo veiklos pradžios šie fondai kaupiantiesiems esą uždirbo 1,6 mlrd. eurų grąžą.

„Noriu pradėti nuo džiugių žinių, kad pirmą ketvirtį Lietuvoje veikiančių pensijų fondų rezultatai teigiami, ir gyventojai turi sukaupę daugiau lėšų negu jie turėjo sukaupę praėjusių metų pabaigoje.

Kiek gyventojai turi daugiau nei buvo pervesta lėšų: 1,6 mlrd. eurų gyventojų pensijų sąskaitos didesnės, palyginti su lėšomis kurios pervestos. Bendras turtas viršija 6 mlrd. eurų ‟, – sako LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

LIPFA teigimu, II pakopos pensijų fondams pavyko gyventojų valdomą finansinį turtą kilstelti aukščiau 6 mlrd. eurų ribos (+3,9 proc. daugiau, palyginti su kovo pabaiga 2022-aisiais). Tuo metu III pensijų pakopos turtas pasiekė 237,9 mln. eurų ir buvo +8,6 proc. didesnis, nei pernai pirmojo ketvirčio pabaigoje.

T. Gudaičio vertinimu, sunkesnius praėjusius metus keičia pozityvesni ir pavyksta uždirbti grąžą.

„Vėl finansų rinkose matome pozityvių pokyčių. Situacija nėra rami ir šviesi, bet labai džiugu, kad pavyksta uždirbti grąžą ir tai, kad lėšų gyventojai turi sukaupę daugiau, nei turėjo praėjusių metų pabaigoje“, – sako T. Gudaitis.

„Visos tendencijos, kurios išliko, yra teigiamos. Jeigu žiūrime į absoliučias grąžas, kurias pavyko uždirbti gyventojams ir kiek jų turtas didėjo, žiūrint nuo gyventojų ciklo fondų įsteigimo, tai matome didelius teigiamus skaičius‟, – kalbėjo LIPFA vadovas.

Trečiojoje pakopoje vidutinė grąža pirmąjį ketvirtį siekė 3,34 proc.

„Trečioje pakopoje taip pat turime teigiamą grąžą. Mūsų pagrindinė žinia: stengiamės išnaudoti galimybes finansų rinkose. Gyventojų sukauptas turtas pensijų sąskaitose auga. Labai norime tikėti, kad praėję metai, kurie pasikartojo po gerų 10 metų, vėl brėžia ribą į teigiamą grąžą ateityje‟, – sako T. Gudaitis.

Bendrovės „Allianz“ Investicijų skyriaus vadovas Rokas Baltrėnas aptarė ekonomines tendencijas pasaulyje, sakydamas, kad pirmąjį ketvirtį rinkose matytos pozityvios tendencijos, pavyzdžiui, aukštas užimtumas bei stabilūs ekonomikos rodikliai JAV ir ES.

„Turėjome stiprią darbo rinką, nedarbo lygis išlieka istorinėse žemumose, darbuotojų trūkumas leidžia darbuotojams derėtis dėl didesnių atlyginimų. Antras teigiamas veiksnys, tai Kinijos „atsidarymas‟, gamyklos pradėjo atsidarinėti – tai davė optimizmo ir kitoms rinkoms atsigauti‟, – komentuoja R. Baltrėnas.

Jis priminė, kad kovo viduryje matyti JAV ir Europos bankų sunkumai, bet į tai sureaguota laiku.

„Centriniai bankai į tai greitai sureagavo, taip nuramindami rinkas, tai rodo, kad centriniai bankai nenori leisti pasikartoti 2007–2008 metų situacijai‟, – sakė ekspertas.

Kalbėdamas apie infliaciją R. Baltrėnas sakė, jog ir šiemet ji išlieka svarbia tema: iš vienos pusės infliacija mažėja ir krypsta tinkama, norima linkme, kita vertus, vertinant grynąją infliaciją (be energetikos ir maisto kainų), ji nemažėja taip greitai, kaip centriniai bankai norėtų.

„Ko gi rinkos tikisi: rinkų lūkesčiai ir centrinių bankų retorika išsiskiria – centriniai bankai kartoja, kad palūkanų normos bus didesnės ir ilgiau, negu visa rinka mano‟, – sako R. Baltrėnas.

INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas teigia, kad istorinė pensijų fondų grąža lenkia infliaciją – jų metinė grąža buvo 4,9 proc., o infliacija siekė 3,7 proc.

„Pensijų fondams sekėsi arba gerai, arba neblogai. Jie uždirbo beveik po 5 proc. kiekvienais metais vidutiniškai, tai yra pirmojo euro grąža tų, kurie investavę 2004 metais, tai tas pirmas euras tiek uždirbo ir tai daugiau nei 1 proc. lenkia infliaciją šiuo periodu‟, – kalbėjo V. Rūkas.

Jis pabrėžė, kad pasaulio akcijų kainų tendencijos – vėl pozityvios. Per pirmą šių metų ketvirtį jos augo 5,4 proc.

„Po neigiamų metų, pasaulio akcijų rinkos kilo apie 5 proc., tai panašiai, ką demonstruoja ir Lietuvos pensijų fondai‟, – teigė analitikas.

„Finansai arba nekilnojamas turtas buvo tie segmentai, kurie pasirodė prasčiau, o IT, technologijų kompanijos buvo šiųmetinės lyderės – tai atvirkštinis paveikslas praėjusiems metams‟, – kalbėjo V. Rūkas.

Jis pabrėžė, kad pensijų fondai sudaryti iš visų sektorių, pensijų sistema nepriklauso nuo vieno sektoriaus, yra diversifikuota. Paprašytas prognozuoti, kokie galėtų būti pensijų fondams 2023-ieji, jis sakė, kad didelė tikimybė, jog jie bus sėkmingi.

„Prognozės nėra dėkingas dalykas. Kas buvo istorijoje: treji iš keturių metų akcijų rinkoms buvo pelningi. Tai yra 75 proc. tikimybė, kad 2023 metai irgi bus pelningi. Tai pirmasis ketvirtis džiugina‟, – sako INVL analitikas Vaidotas Rūkas.

LIPFA teigimu, II pensijų pakopoje didžiausias grąžas uždirbo didžiausią dalį akcijų savo portfeliuose galintys turėti jauniausių dalyvių fondai. Pirmąjį šių metų ketvirtį 21-27 metų amžiaus kaupiančiųjų II pakopos
fondai uždirbo +5,04 proc. grąžą, 28-34 metų amžiaus gyventojų fondų grąža buvo +4,97 proc., 35-41 metų sudarė +4,8 proc., o 42-48 metų amžiaus grupei skirti fondai fiksavo +4,76 proc. prieaugį.

Nepagailėjo kritikos mokesčių reformos siūlymams

Kalbėdamas apie politikų siūlymus dėl pensijų, T. Gudaitis teigė, kad siūlymais sprendžiamos dvi esminės problemos: susijusios su automatiniu įtraukimu, tiek su išmokomis. Iš esmės, LIPFA kai kuriems siūlymams neprieštarautų, bet siūlytų diskutuoti toliau. Jis svarstė, ar nedideli palengvinimai nenulems didelių pokyčių.

„Mes matome tam tikro nepasitenkinimo signalus dėl automatinio įtraukimo ir dažną reikalavimą to atsisakyti, matome, kad tai sprendžiama ir iš esmės sakome, kad teigiamas dalykas, tik: reikia nepamiršti, kad kuomet sakome, jog žmonės turės daugiau laisvės pasirinkti, turime nepamiršti ir kažkas turi atidirbti savo darbą paskatinti žmones pasirūpinti papildoma pensija‟, – sako T. Gudaitis.

Komentuodamas siūlymus suteikti daugiau laisvės žmonėms sprendžiant dėl išmokų, LIPFA vadovas sakė, kad reiktų daugiau diskusijų.

„Kas dėl pasirinkimo gyventojams, ar pasirinkti vienkartinę ar periodinę išmoką, – tai yra politiniai sprendimai, mes vykdysime tuos sprendimus, kurie bus priimti, tik tiek, kad tas pasirinkimas žmonėms, ypač kurie sukaupę tarp 5 tūkst. ir 10 tūkst. eurų (...) tikėtina, tendencija bus ta, kad žmonės norės pasirinkti daugiau pinigų čia ir dabar‟, – sakė T. Gudaitis.

Dėl mokesčių reformos jis sakė, kad LIPFA turi griežtesnę poziciją. Jis skyrė dėmesio siūlymui atsisakyti GPM lengvatos gyvybės draudimui ir trečiai pensijų pakopai.

„Tie pateikti pasiūlymai yra buhalteriniai. Buvo skaičiuojama debitas su kreditu arba kiek mokesčių pavyks surinkti, pakeitus vieną ar kitą lengvatą ar apmokestinus gyventojų grupę“, – teigia T. Gudaitis.

Pasak jo, vertėtų žvelgti plačiau ir spręsti su gyventojų finansiniu turtu susijusius iššūkius.

„Mes siūlome žvelgti, kokius makroekonomikos tikslus valstybė nori išspręsti su lengvatomis, mokesčių tarifais. Problemos su gyventojų finansiniu turtu yra ilgalaikės. Didžiausia problema, kad žmonės per mažai pinigų skiria pensijų kaupimui, per mažai investuoja, – tai reiškia ilgainiui, kad tokie neinvestuoti pinigai, esant ilgalaikei infliacijai, ženkliai sumažėja‟, – sakė jis.

„Žmonėms nubraukti lengvatą, kuri padeda susikaupti pensijai – nesuprantame, kokią problemą tai sprendžia, nes ta problema, kad žmonės investuoja per mažai ir per mažai kaupia savo pensijai, ji išlieka‟, – kalbėjo T. Gudaitis.

Anot jo, siūloma investicinė sąskaita yra reikalinga, tačiau nereikėtų jos pristatyti kaip pakaitalo pensijų kaupimui ar jų priešinti, tuo labiau, kad toji sąskaita daugiau skirta aktyviems investuotojams.

Primename, kad pastaruoju metu suaktyvėjo diskusijos dėl kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose, iš dalies dėl to, kad šie fondai pernai patyrė smarkų nuosmukį – vertė krito apie 14 proc.

Kovo pabaigoje Seimas nesutiko svarstyti opozicijoje esančių „valstiečių‟ siūlymo suteikti žmonėms ilgesnę galimybę sustabdyti įmokų mokėjimą, sudaryti sąlygas pačiam kaupiančiajam pasirinkti išmokos laiką ir būdą.

Savo ruožtu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kovo viduryje pristatė savo siūlymus, kaip galima keisti antrąją pakopą.

Ji siūlo naujiems kaupimo dalyviams (įtrauktiems nuo 2019 metų), atsisakiusiems dalyvauti kaupimo procese, automatinį įtraukimą kartoti ne daugiau kaip vieną kartą. 2019 metais įtraukti ir atsisakę dalyvauti kaupimo procese asmenys pakartotinai paskutinį kartą buvo įtraukti pernai. 2020 metais įtrauktiems ir dalyvauti atsisakiusiems asmenims šiemet įtraukimas kartojamas paskutinį kartą.

Be kita ko, siūloma naujai įtrauktiems dalyviams, pradėjusiems mokėti įmokas ir gaunantiems sumažėjusį darbo užmokestį, numatyti apsisprendimo laikotarpį, pavyzdžiui 3 mėnesių, kuomet būtų galima atsisakyti kaupimo ir susigrąžinti įmokas.

Į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pastaroji tvarka įsigaliojo 2019 metais. Papildomas kaupimas antroje pensijų pakopoje Lietuvoje prasidėjo 2004 metais.