„Kaupimo sistemoje žmonės yra sukaupę savo lėšų daugiau, negu pervesta, ir ta grąža, kuri yra uždirbta, siekia 1,8 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad apie 0,5 mlrd. eurų mes esame išmokėję gyventojams, kurie yra pasiekę pensinį amžių ar tiesiog paveldėjo, o 1,3 mlrd. eurų yra ta suma, kuri šiandienai uždirbta kaip grąža“, – trečiadienį spaudos konferencijoje, kurioje pensijų fondai pristatė devynių mėnesių veiklos rezultatus, teigė T. Gudaitis.
Pasak LIPFA vadovo, 2022 m. fiksuotas trumpalaikis nuosmukis pasibaigė, o grąža sugrįžo į istorinius rezultatus. Tai, pasak jo, leidžia prognozuoti, kad metai bus užbaigti teigiamai.
„Rezultatai yra geri ir tas pernykštis nuosmukis yra visai pamirštas. Ir grąžą, kurią generuoja pensijų fondai, sugrįžo ten, kur yra ir ilgamečiai istoriniai rezultatai“, – teigė jis.
„Nors pasaulio ekonomika išgyvena pakankamai komplikuotą laikotarpį, tačiau akivaizdu, kad finansų rinkos prisitaikė prie iššūkių ir surado galimybių augti toliau. Šie metai užtikrina mūsų šalies pensijų fondų valdomo turto, kuris svarbus kaupiančiųjų pensijai ateičiai, nuoseklų augimą. Galima atsargiai prognozuoti, kad 2023 metus, tikėtina, pavyks užbaigti su pliuso ženklu, jei tik neįvyks neprognozuotų, ekonominę situaciją galinčių iš esmės pakeisti įvykių“, – komentavo jis.
Pasak T. Gudaičio, per 2023 m. tris ketvirčius II pensijų pakopos vidutinė grąža siekė 8,3 proc. III pakopos – 6,81 proc. Iš viso II ir III pakopos pensijų fonduose esantis būsimųjų pensininkų turtas sudaro beveik 6,9 mlrd. eurų.
Daugiausiai uždirbo „jaunimo“ fondai
Pasak LIPFA pateiktų duomenų, drąsiausiai investuojančių 21–27 metų amžiaus kaupiantiesiems skirtų II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža šiemet siekė 9,86 proc. ir buvo aukščiausia tarp visų šios pakopos fondų amžiaus grupių. Panašų rezultatą demonstravo 28–34 metų amžiaus kaupiančiųjų (+9,81 proc.) ir 35–41 metų amžiaus II pensijų pakopos klientų (9,77 proc.) investicijos.
„Jeigu pasižiūrėtume į jaunesnius žmones, matome, kad grąžos yra netoli 10 proc. Tai iš tikrųjų, ką mes sakydavome – kad tie žmonės, kurie tęsia ir nesiblaško, jie laimi, tai tas pasitvirtina. Ir vis daugiau žmonių mato pensijų kaupimo naudą“, – teigė T. Gudaitis.
Netoli 10 proc. grąžos žymos balansavo ir 42–48 metų amžiaus kaupiančiųjų pensijų fondų grupė, fiksavusi svertinę 9,73 proc. grąžą. Visgi, kuklesnę grąžą pavyko pasiekti 49–55 metų amžiaus kaupiančiųjų turtą konservatyviau investuojantiems fondams, kurie šiemet uždirbo 8,18 proc.
Pasak T. Gudaičio, vyresnio amžiaus gyventojams skirtų pensijų fondų lėšos investuojamos gerokai konservatyviau, todėl jų grąža šiemet buvo santūresnė.
„Tie fondai, kurie investuoja konservatyviau, tai jų turtas didėja nuosaikiai“, – paminėjo jis.
Pasak LIPFA, 56–62 metų amžiaus kaupiantieji šiemet per tris ketvirčius skaičiuoja 5,4 proc. svertinę grąžą, iki pensinio ir jau pensinio 63-69 metų amžiaus II pensijų pakopos turtas šiemet uždirbo 3,13 proc. svertinę grąžą.
Turto išsaugojimui skirtos II pensijų pakopos fondų grupė šiemet fiksavo 2,88 proc. grąžą.
Auga III pensijų pakopa
Anot LIPFA, III pensijų pakopoje aukščiausią grąžą – 8,96 proc. – šiemet pademonstravo tie fondai, kuriuose akcijų dalis yra didžiausia. Tuo metu mišrių investicijų fondų grupės grąža buvo 4,55 proc., o mažesnės rizikos III pakopos pensijų fondai uždirbo 1,92 proc. vidutinę svertinę grąžą.
„Finansų rinkos reaguoja į vis dar prieštaringus signalus, atitinkamai dar neįgaudamos stabilios užtikrinto augimo krypties. Nors rinkos flagmanai gali pasižymėti įspūdingais rezultatais, tačiau nesibaigiantis ekonomikos vėsinimas keliamų palūkanų dušu malšina entuziazmą. Stengiamės daryti tai, ką geriausiai išmanome: rinkoje rasti perspektyvių vertybinių popierių, kurie didintų būsimų šalies pensininkų turtą“, – aiškina T. Gudaitis.
Jo teigimu, šalies pensijų fondai užtikrina ir plačią investicijų geografiją, skirdami dėmesį tiek namų rinkai – Lietuvai ir Baltijos regionui, tiek užsienio teikiamoms galimybėms.