Lietuvos bankas: nereikėtų dramatiškai vertinti trumpojo laiko rezultatų
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Mindaugas Šalčius laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėjo, kad pensijų fondai investuoja į vertybinius popierius, o visi pokyčiai pasaulio finansų ir vertybinių popierių rinkose turi įtakos ir mūsų pensijų fondų veiklos rezultatams.
Pašnekovas pažymi, kad šių metų pirmąjį ketvirtį vertybinių popierių rinkose smuko kainos, todėl ir nukentėjo mūsų pensijų fonduose kaupiamos lėšos. Tačiau, anot jo, nereikėtų dramatiškai vertinti trumpojo laiko rezultatų.
„Per pirmąjį ketvirtį fiksavome neigiamą grąžą, kuri buvo daugiau nei -14 proc., tačiau gyvenimo ciklo pensijų fondai, kurie pradėjo veikti nuo praėjusių metų pradžios, pernai fiksavo daugiau kaip 19 proc. teigiamą grąžą“, – sako M. Šalčius.
Pasak Lietuvos banko atstovo, gyvenimo ciklo amžiaus grupės gauna galutinę teigiamą grąžą. „Jaunesnių asmenų fondai investuoja rizikingiau, todėl ta grąža labiau neigiama nei vyresnių asmenų. Jų vidutinė vertinė grąža – apie -17 proc., bet nuo gyvenimo ciklo kaupimo pradžios yra beveik 2 proc. teigiama grąža.
Vyresnių dalyvių – nuo 53 metų iki pensinio amžiaus – per šių metų tris mėnesius neigiama grąža yra apie -10 proc. Tačiau nuo fondų veiklos pradžios yra teigiama grąža – 1,57 proc.“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
„Kol žmogus yra jaunas ir kaupime jam liko dalyvauti ne vienas dešimtmetis, jo lėšos investuojamos šiek tiek pelningiau, kas reiškia – rizikingiau. Ir atvirkščiai – kuo vyresnis žmogus, tuo jo lėšos investuojamos konservatyviau“, – aiškina M. Šalčius.
LIPFA: bet kuriuo atveju dalyvauti pensijų kaupime yra pelninga
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis priduria, kad nepriklausomai nuo gerų ar blogesnių laikų, visada šie pinigai yra investuojami, ir esą normalu, kad jų vertės svyruoja.
„Jauniems žmonėms, kuriems iki pensijos liko 20–40 metų, kaupimas yra ilgalaikis, ir trumpo laikotarpio svyravimai suteikia galimybes įsigyti dabar pigesnių akcijų, investicinių vienetų už naujus pinigus“, – akcentuoja T. Gudaitis.
Anot jo, vertinant ilgą keliolikos metų laikotarpį, įskaitant 2008–2009 m. krizę, vidutinė pensijų grąža yra apie 5 proc. Todėl bet kuriuo atveju dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje esą yra pelninga ir naudinga.
„Vyresnio amžiaus asmenų turtas smuko žymiai mažiau nei jaunų asmenų. Priešpensinio amžiaus asmenų turtas susvyravo apie 5–6 proc., kas žiūrint ilgalaikę perspektyvą, yra nedidelė suma“, – pažymi jis.
Nerimauja dėl vyresnių asmenų santaupų
Vis dėlto Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas nesutinka dėl mažiausios rizikos fondų, kurie skirti priešpensinio ar pensinio amžiaus žmonėms. Anot jo, asociacija nerimauja, kad nuosmukiai konservatyviausiuose fonduose buvo itin dideli.
„Tai galima įvertinti nuo šiemet pasiekto aukščiausio taško iki žemiausio, kai vyko staigus smukimas. Saugiausi fondai smuko apie 8 ir daugiau procentų. Dabar jie šiek tiek atsistatė, bet turime 4–5 proc. minusą per šiuos metus“, – pažymi jis.
Tačiau, jeigu fondų vertė nukrenta daugiau nei 5 proc. per keletą savaičių, tai, anot M. Kalesinsko, – jau dideli svyravimai. Todėl jis pagrįstai kelia klausimą, ar pačiuose konservatyviausiuose, vadinamuosiuose turto išsaugojimo, fonduose bei priešpensinio amžiaus žmonių fonduose taikomos ne per rizikingos pinigų investavimo strategijos.
„Pažiūrėjus tų fondų investavimo strategijas, nemažą dalį sudaro akcijos, taip pat įmonių obligacijos, t. y. turtas, kuris yra ganėtinai rizikingas. Tarkim, 15 proc. akcijos tokiame fonde – ar tai ne per daug?“ – klausia pensijų fondų dalyvių atstovas.
Jis įsitikinęs, kad ši krizė suveikia kaip geras testas, kuris tikrina, ar tikrai praeitų metų Pensijų reformos metu pasirinktas kelias yra teisingas, ir tokie svyravimai yra toleruotini.
Jaunus ragina didinti investicijas ir riziką
M. Kalesinskas pabrėžia visiškai sutinkantis, kad dideli svyravimai toleruotini jauniems žmonėms, nes jie turi pakankamai laiko sulaukti, kol rinkos atsistatys.
„Jeigu galvotume apie tai, kad jauniems žmonėms, kurie kaupia rizikinguose fonduose ir kurių vertės svyruoja daugiausiai, ar jie gali susimažinti riziką kiek leidžia valdytojų strategijos, krizės metu to daryti tikrai nepatarčiau. Kol žmonės ir valdytojai sureaguoja į tokius staigius kritimus, jau būna per vėlu mažinti riziką.
Kaip tik skatinčiau galvoti, kad tie, kurie turi pakankamai laiko sulaukti rinkų atsistatymo, išnaudotų rinkų kritimo momentus dar padidinti investicijas ir riziką. Jei jauni žmonės kaupia maksimalios rizikos pensijų fonduose, tai galbūt gali svarstyti galimybę pasinaudoti papildomomis įmokomis atpigusių investicijų situacija, bet nebėgti iš tos rizikos“, – pataria pašnekovas.