Lietuvos muitinės departamento Muitų politikos skyriaus vedėjas Šarūnas Avižienis „Delfi“ aiškino, kad kol kas tai tėra projektas, Europos Komisijos (EK) pasiūlymas. Ar tikrai taip bus, dar nėra galutinai aišku.
„Galbūt dar kažkas keisis, kol kas kalbame tik apie pasiūlymą. Be abejo, tai naudinga būtų, nes turėtų būti vienodos konkurencijos sąlygos. ES veikiančios platformos lengvatos iki 150 eurų tikrosios vertės neturi. Kai iš Kinijos atsiunčiamos siuntos, joms iki 150 eurų muitas yra netaikomas. Tai nėra lygios konkurencijos sąlygos. Kai bus taikomas muitas ir toms siuntoms, tada sąlygos bus suvienodintos“, – įvardijo Š. Avižienis.
Anot jo, su tokia nauja politika sąlygos patiems pirkėjams turėtų būti geresnės. Šiuo metu tos siuntos apmokestinamos tik pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).
„Dažniausiai būna taip, kad perkant prekę platforma PVM įskaičiuoja į kainą, tačiau vis tiek į ES atkeliavusią siuntą dar reikia deklaruoti. Tai dažniausiai daro Lietuvos paštas arba skubių siuntų vežėjai. Duomenys dažniausiai būna nekokybiški, nes jie ateina per kelias rankas – ne pati platforma tuos duomenis teikia, o vežėjai. Įvairių problemų kyla dėl to, kad vertės mažinamos, nesilaikoma nustatytų kokybės reikalavimų ir t. t.
Reforma turėtų pakeisti situaciją. Į kainą būtų įskaičiuojamas ir importo muitas, ne tik PVM. Po to, kai siuntos atkeliautų į ES, jas deklaruotų pačios internetinės prekybos platformos. Jos būtų laikomos importuotojais, kaip dabar pagal teisinį reglamentavimą siūloma padaryti. Tada pats pirkėjas jau neturėtų tuo rūpintis“, – paaiškino Š. Avižienis.
Jo teigimu, kol kas išsamus nagrinėjimas dar nepradėtas, vyksta diskusijos. Tačiau pokyčiai tikrai neįsigalios anksčiau nei 2028 m. sausio 1 d. Greičiausiai tai nutiks netgi vėliau.
Muitinė pasidalino informacija, kiek papildomai pakiltų prekių kainos dėl muitų.
Numatoma, kad žaislai, žaidimai, laikrodžiai, elektros įranga pabrangtų 5 proc., plastikai, šilkas, kilimai, keramika – 8 proc., drabužiai, odos dirbiniai, transporto priemonių dalys ir reikmenys – 12 proc., o maistas, gėrimai, tabakas, avalynė, stiklas – 17 proc.
Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas tikino, jog viena vertus, suprantama, kad toks sprendimas atsilieps kainoms, tačiau tuo pačiu tai paskatins vartotojus rinktis pardavėjus ES viduje.
„Čia yra viena didžiausių problemų su pardavėjais, kurie yra už ES ribų. Tuomet, kai kalbama apie vartotojų teisių gynimą, praktiškai to įgyvendinti už ES ribų beveik nėra galimybių. Tada vartotojas iš vienos pusės džiaugiasi pigiai prekę nusipirkęs, bet jeigu ta prekė sugenda arba yra nekokybiška ir pan., pardavėjas nesutinka jos pakeisti, vartotojas galvoja, kad gal ta kaina ir nebuvo tokia jau maža“, – dėstė R. Jokubauskas.
Jis sakė matantis pozityvų aspektą būtent iš vartotojų teisių gynimo pusės, nes tai galbūt paragins dalį pirkėjų įsivertinti tai, jog ne tik kaina yra svarbu, bet ir kitos garantijos.
Siekia, kad iš Kinijos platformų pirktų mažiau
Savo ruožtu „Šiaulių banko“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad šis sprendimas pats savaime reikšmingai nepakeis smulkių mažesnės vertės, o dažnai ir žemesnės kokybės prekių importo srauto iš Kinijos. Tiesiog įvedus tokius muitus pabrangs šios prekės tiems vartotojams, kurie jas paprastai įsigyja tiesiogiai iš Kinijos prekybos platformų.
„Kiniškomis žemos vertės prekėmis prekiauja ir ES narėse įsikūrusios platformos, kurioms šiuo metu galiojančios konkurencijos taisyklės nėra palankios, tad šioms vietinėms platformoms naujų muitų įvedimas iki 150 eurų vertės siuntoms bus naudingas. Tiesa, perparduodamos kiniškas prekes, jos prisiima ir su vartotojų teisėmis susijusius įsipareigojimus, kurių Kinijos didžiosios prekybos platformos vykdyti neprivalo. Taigi nors ir iš ES platformos pirkti bus brangiau, tačiau kilus su preke susijusiai problemai, galios didesnė vartotojo apsauga.
Apskritai, prekybos santykiai pasaulyje pastaruoju metu reikšmingai keičiasi ir vis daugiau galima stebėti atskiruose pasaulio regionuose vis griežtesnio protekcionizmo ir strateginės autonomijos užmačių. Vertinant šias perspektyvas šis sprendimas toli gražu neatrodo griežtas“, – „Delfi“ pakomentavo I. Genytė-Pikčienė.
Pasak ekonomistės, šie pokyčiai pirmiausia apims tai, kad fiziškai muitų ir PVM mokesčių vartotojams mokėti nebereikės – už tai bus atsakingos prekybos platformos.
Taip pat šiuo sprendimu siekiama ne tik surinkti papildomų muitų pajamų į ES biudžetą, sumažinti muitų vengimo pasinaudojant dabar galiojančiomis išimtimis ir skaidant siuntas į smulkesnes, bet ir apriboti nekokybiškų ar net sveikatai žalingų prekių į ES iš trečiųjų šalių, o labiausiai – Kinijos, augančius srautus.
„Siekiama, kad tiesiogiai iš Kinijos didžiųjų platformų būtų perkama mažiau, o vartotojai labiau rinktųsi vietos prekes, ar bent jau importuotas iš trečiųjų galių pirktų iš ES prekiautojų, kurie turi užtikrinti, kad prekės atitiktų ES keliamus reikalavimus.
Tik didžiosios Kinijos platformos gali pasirinkti įvairų atsaką. Pavyzdžiui, užtikrinti, kad nepaisant muito kainų skirtumas išliktų patrauklus ir pirkėjai ir toliau pirktų tiesiogiai“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Kadangi šie pokyčiai įsigalios tik 2028 m., kokia fiskalinė jų įtaka, nusakyti nelengva, nes importo apimtys iš didžiųjų Kinijos platformų auga labai sparčiai ir ateity gali labai keistis, pastebėjo ekonomistė. EK vertinimu, panaikinus 150 eurų išimtį, ES muitų pajamos gali išaugti apie 1 mlrd. eurų per metus.
