Su portalu DELFI susisiekė skaitytojas Antanas, kuris pasidalijo savo pastebėjimu apie bankomatus.
„Pastebėjau tokį trūkumą bankomatuose: klientui neparodoma aiškiai, koks mokestis yra taikomas už grynųjų pinigų paėmimą iš bankomato operacijos metu. Neskaidru“, - skundėsi vyras.
Antanas pasakojo, kad neradęs netoliese „Swedbank“ banko, kurio klientas yra, bankomato jis nusprendė pinigų išsigryninti šalia esančiame SEB bankomate. Vyras piktinosi, kad apie 2,9 euro mokestį sužinojo jau tik po to, kai pinigai buvo išsigryninti.
„Užsienyje, kiek suprantu, tai net neleidžiama bankams: naudojantis bankomatu, klientas turi būti informuotas apie mokestį už paslaugą ir yra suteikiama galimybė tęsti operaciją arba ją atšaukti“, – savo nuomone dalijosi Antanas.
SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas portalui DELFI teigė, kad bankomatai neturi techninių galimybių paskelbti kitų bankų taikomų įkainių, o visi konkretaus banko taikomi mokesčiai yra nurodomi banko internetinėje svetainėje.
„Tokia praktika naudojama pasaulyje, nes bankomatas negali parodyti visų bankų nustatytų įkainių, nes tai – banko, kuris išduoda kortelę įkainis, o ne banko, kuris valdo bankomatus“, – aiškino jis.
Pasak A. Žilinsko, užsienyje gryninant pinigus su lietuviška kortele klientui gali tekti mokėti ir dar papildomų mokesčių, jei, pavyzdžiui, bankomatas yra valdomas ne banko, o atskiros įmonės.
Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė taip pat akcentavo, kad klientai apie bankų taikomus įkainius yra informuojami, kai gauna banko kortelę.
„Todėl formaliai gal ir negalima sakyti, kad klientas nėra informuojamas, bet, aišku, įkainiai keičiasi ir prabėgus laikui, žmogus gali tiksliai ir nežinoti, kokie taikomi mokesčiai“, – teigė jis.
R. Paukštė šiuo atveju teigė suprantantis ir bankus: „Nuvažiuoja klientas į kitą šalį, ten jau kitų bankų bankomatai, kitos sutartys. Nustatyti tikslų tarifą nėra taip paprasta kiekvieną kartą“.
Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovo teigimu, klientai turėtų patys žinoti, kad pigiausia pinigus išsiimti iš banko kortelę išdavusio banko bankomato. „O bankai savo ruožtu galėtų dažniau informuoti klientus apie tokias galimybes“, – pridėjo jis.
DELFI primena, kad šiuo metu SEB bankas taiko 2 proc. mokestį išsiimant pinigus kitų bankų bankomatuose su debetine „Debit Mastercard“ kortele, užsienyje taikomas taip pat 2 proc. ar minimalus 2,9 eurų mokestis. „Swedbank“ bankas taip pat taiko 2 proc. ar 2,9 eurų minimalų mokestį išsigryninant pinigus iš kitų bankų bankomatų.
Aiškina, kodėl tokia informacija negalima
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius pabrėžia, kad vartotojai prieš pasirašydami sutartį su banku privalo būti supažindinti su paslaugų įkainiais. Kai bankai keičia įkainius, jie apie pakeitimus turi pranešti klientams ne mažiau kaip prieš 60 kalendorinių dienų.
„Visi bankai skelbia savo paslaugų įkainius viešai interneto svetainėse ir klientų aptarnavimo vietose“, – komentavo jis.
Paklaustas, kodėl imant grynuosius pinigus iš kito nei banko kortelė banko bankomato nėra nurodoma, kiek kainuos paslauga, T. Karpavičius teigė: „Jei bankomatą valdantis bankas žinotų kortelę išdavusio banko įkainius, kai grynieji pinigai išimami iš kito nei kortelę išdavusio banko bankomato, tai galėtų kilti klausimų dėl tiek konkurencijos teisės reikalavimų laikymosi, tiek praktinio įgyvendinimo. Norėdami skelbti apie kitų bankų (mokėjimo korteles išdavusių) įkainius bankomatus valdantys bankai turėtų tuos įkainius gauti iš tų bankų, taip pat ir tų bankų leidimą skelbti tuos įkainius savo bankomatuose, kad užtikrintų teisingos informacijos ir laiku paskelbimą“.
Taip pat, pašnekovo teigimu, tai reikštų, kad bankomatą valdantis bankas turėtų žinoti visų bankų, ir ne tik veikiančių Lietuvoje, įkainius. Be to, bankas turėtų atpažinti, koks bankas konkrečią kortelę išdavė.
„Praktinis tokio informacijos pateikimo įgyvendinimas būtų sunkiai pateisinamas sąnaudų prasme, kurias turėtų dengti patys vartotojai“, – pridėjo jis.
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje minėta paslauga kainuoja nuo 1 proc. iki 2 proc. išimamos grynųjų pinigų sumos derinant su minimaliu įkainiu – nuo 0,29 euro iki 2,9 euro.
Pasiteiravus, kokias išlaidas patiria bankas, kai pinigai išgryninami iš kito banko bankomato, T. Karpavičius aiškino: „Bankai valdydami bankomatus patiria sąnaudas, kurias sudaro bankomato nusidėvėjimas ir priežiūros sąnaudos, grynųjų pinigų saugojimas iki papildant bankomatą, atvežimas, informacinių sistemų operacijai įvykdyti nusidėvėjimas ir priežiūra, draudimas nuo plėšimų, sukčiavimo prevencija ir kontrolė, nuostoliai dėl sukčiavimo, klientų skundų nagrinėjimas. Kai grynųjų pinigų išdavimo operacija atliekama kita nei banko, kuris valdo bankomatą, išduota kortele, kortelę išdavęs bankas dalį komisinio atlyginimo, gauto iš vartotojo, perveda bankomatą valdančiam bankui jo sąnaudoms padengti“.