Pirko už 19 eurų, sumokėjo 26
Kaunietis Marius kreipėsi į DELFI redakciją, nes panoro įspėti kitus pirkėjus, kad jie prekybos centruose neprarastų budrumo.
Pats Marus nusivylimą patyrė Kaune, Draugystės gatvėje esančiame prekybos centre „Senukai“. „Man reikėjo 100 metrų kabelio, o tądien būtent šiai prekei buvo taikoma 30 proc. nuolaida. Prie prekės dideliais skaičiais buvo parašyta, kad 50 metrų kabelio įpakavimas kainuoja 19 eurų. Supratau, kad tai didmeninė kaina. Mažmeninė kaina buvo nurodyta gerokai mažesniu šriftu ir ji buvo 26 eurai už 50 metrų. Paskaičiavau, kad man apsimoka pirkti 100 metrų – du įpakavimus po 19 eurų, nes dar taikoma ir 30 proc. nuolaida. Tačiau tik kai išėjau iš parduotuvės ir pažiūrėjau į kasos kvitą, pamačiau, jog kainą, kurią sumokėjau už kabelį, yra 26 eurai už 50 metrų įpakavimą“, – pasakojo Marius.
Jis grįžo į prekybos centrą, grąžino prekę ir atgavo sumokėtus pinigus. „Juos atgavau be problemų, niekas jokių klausimų nekėlė. Tačiau man pačiam ir keista, ir įdomu, kiek dar prekių kainos rašomos sukeistomis vietomis, kai dideliu šriftu skelbiama didmeninė, o vos įžiūrimu – mažmeninė prekės kaina“, – stebėjosi pašnekovas.
Akcija – su išimtimis
Bendrovės „Kesko Senukai“ komunikacijos vadovė Justina Dirsytė aiškino, kad prekybos centruose „Senukai“ visada atsižvelgiama į klientų poreikius ir jų patogumą.
„Žinodami, kad pirkėjai laidus įprastai perka ne po metrą, o po keliasdešimt metrų, jiems taikoma ir kainoje rodoma didmeninė kaina, kuri yra mažesnė. Todėl didmeninė kaina kainoženklyje ir yra gerokai didesniu šriftu, o mažmeninė kaina – mažesniu. Prie kainos buvo aiškiai pažymėta, kad 19 eurų kaina galioja perkant ne mažiau nei 50 metrų laidų. Tądien, kai prekybos centre lankėsi pirkėjas, buvo trečiadienis, kai visuose „Senukų“ parduotuvėse vyksta vienos dienos akcija. Daugeliui prekių, taip pat ir laidams, taikoma 30 proc. nuolaida. Ši nuolaida suteikiama tik mažmeninėms prekių kainoms, o didmeninėms ji netaikoma“, – teigė J. Dirsytė.
Jos teigimu, minėtam klientui kasoje nuolaida buvo skaičiuojama nuo mažmeninės kainos – 26 eurų, nes didmeninei kainai, kuri yra 19 eurų, nuolaida netaikoma. Todėl klientui už vieną 50 metrų laidų ritę buvo paskaičiuota mokėti 18,2 euro, nes tai 26 eurų kaina su 30 proc. nuolaida, už dvi rites klientas turėjo sumokėti 36,4 euro.
„Jei klientas laidus būtų pirkęs didmenine kaina, jis būtų mokėjęs 38 eurus, nes nuolaida didmeninei kaina nėra taikoma“, – naudą klientui, kaip pirkdamas brangiau, galėjo sumokėti mažiau, aiškino J. Dirsytė.
Jos teigimu, „Senukuose“ klientams skiriamas ypatingas dėmesys, reaguojama į jų pastabas, stengiamasi visus nesusipratimus išspręsti pirkėjo naudai, jei nėra pagrindo spręsti kitaip.
„Žinoma, situacijų būna skirtingų. Mes siūlome itin platų asortimentą ir pastoviai taikome nuolaidas. Įvykus panašiai į šią situacijai, visuomet reaguojame kliento naudai. Klientas, pastebėjęs prekės kainą, ją grąžino ir atgavo pinigus, nes prekė nebuvo pažeista, panaudota ar pasibaigęs jos garantinis terminas. Tiesa, žmogus neįsigilino, kokios yra galiojančios akcijos sąlygos ir išimtys, kurios ir turėjo įtakos kainai. Be to, prekybos centre pritaikėme nuolaidą žiūrėdami pirmiausia naudos klientui, kad už pirkinį jis sumokėtų pigiau“, – dėstė J. Dirsytė.
Jos žodžiais, pasitaiko, jog klientai neatkreipia dėmesio į akcijoje dalyvaujančius ar nedalyvaujančius produktus. „Jie yra nurodomi tiek internetinėje erdvėje, tiek ir prie prekių kategorijos. Mes iš tiesų stengiamės kaip įmanoma plačiau informuoti apie galiojančias akcijas, jos kategorijas ir išimtis, tad klientams telieka jas perskaityti arba pasitikrinti, pasiklausti konsultantų parduotuvėse, ar jų norima prekė nepatenka tarp išimčių“, – patarė komunikacijos vadovė.
Nubaudė penkis prekybos tinklus
DELFI rašė, jog pirkėjų nepasitenkinimą sukėlė ir neseniai Klaipėdoje duris atvėrusiame Latvijos prekybos tinklo „Depo“ prekybos centre skelbiamų kainų politika. Didžiausiu šriftu skelbiama kaina, kuri galioja tik su „Depo“ kortele, arba tokia, jei perkamas didelis prekių kiekis. Įprasta prekės kaina skelbiama gerokai mažesniu šriftu, kurį sunku įžiūrėti.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gavo pirkėjo skundą dėl „Depo“ prekybos centre skelbiamų kainų ir pradėjo preliminarų tyrimą.
Paprašyta paaiškinti, kaip prekybos centruose teisingai turi būti skelbiamos kainos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė teigė, jog Civiliniame kodekse numatyta, jog verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai pateikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, taip pat ir informaciją apie prekių ir paslaugų kainą.
Civiliniame kodekse taip pat nurodyta, kad jei verslininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pareigą suteikti informaciją vartotojui, jis turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.
„Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.353 straipsnis nustato, kad pardavėjas privalo nurodyti kiekvieno daikto ar vienos rūšies daiktų pardavimo kainą ir to daikto tinkamo standartinio vieneto kainą. Pardavimo ir standartinio vieneto kaina turi būti aiški ir suprantama, lengvai įskaitoma ir lengvai atskiriama“, – aiškino G. Nenartavičiūtė.
Ji taip pat pažymėjo, kad Lietuvos respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintose Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėse numatyta, kad prekės pardavimo ir standartinio vieneto kainas nurodo pardavėjas kainų etiketėje arba ant prekės (jos pakuotės). Taisyklėse numatyta, kad „prekių kainos turi būti gerai matomos, lengvai perskaitomos, suprantamos ir atskiriamos. Prekių kainos etiketėse turi būti nurodomos kuo didesniu paryškintu (tamsiu) šriftu kontrastiškame (šviesiame vienspalviame) fone, naudojant (jei yra galimybe) šrifto stilius, pasižyminčius vienodomis raidžių linijomis, vengiant naudoti pasviruosius ar rankraštį primenančius šrifto stilius“.
Šiemet Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gavo daugiau nei 70 vartotojų skundų dėl galimai nesąžiningos komercinės veiklos bei galimai klaidinančios reklamos, susijusios su nuolaidomis bei akcijomis prekybos centruose. Vartotojai pateiktuose skunduose nurodė, kad prekybos centruose pateikiamos prekių kainos neatitinka kasos kvite nurodomų kainų, skelbiamos nuolaidos, kurios kasoje nėra pritaikomos, o kartais prekės kaina su nuolaida yra didesnė už kainą be nuolaidos.
Tarnyba tyrimo metu nustatė, jog produktų kaina ir jos apskaičiavimo būdas laikomas esmine informacija, kurią privalo pateikti kiekvienas komercinės veiklos subjektas kiekviename komerciniame pasiūlyme.
Šiemet penkioms bendrovėms - „Maxima LT“, „Rimi Lietuva“, Norfos mažmena“, „Prisma LT“, „Kesko Senukai“ tarnyba skyrė sankcijas dėl vartotojams pateiktos klaidinančios informacijos apie prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas.