Pirkėjas pamatė kainas ir uždavė „Maximai“ klausimą

Lietuva paskutinė iš Baltijos šalių jungsis į euro zoną. Nauja valiuta dar labiau paspartins konvergencijos procesą, todėl galima tikėtis, kad ilgainiui kainos Baltijos šalyse suvienodės. Tačiau ar nepaspartės šis procesas jau prieš euro įvedimą spausdinant naujas etiketes litais ir eurais?

Tokį klausimą užduoda portalo DELFI skaitytojas, pasinaudodamas labai paprastu vieno prekybos centro pavyzdžiu.

Skaitytojas su DELFI pasidalijo maišelių maistui etikete, kurioje nurodoma, kad jų kaina litais – 5,99 (1,74 euro), Latvijoje – 1,99 euro, Estijoje – 1,99 euro.

„Lietuvos banko vadovas ir politikai vis skalambija, kad, kai bus įvestas euras, kainos neturėtų kilti. Tik norėčiau jiems parodyti šią šaldymo maišelių pakuotę ir paklausti jų ir „Maximos“ savininkų: ar kitais metais šie šaldymo maišeliai nekainuos 2 eurų kaip Latvijoje ir Estijoje, ar tik mums lietuviams pagal dabartinį lito kursą bus apie 1,74 euro?”, - klausia skaitytojas.

„Maxima”: dėl euro įvedimo kainodaros keisti neketiname

Prekybos tinklo „Maxima LT“ generalinis direktorius Arūnas Zimnickas DELFI skaitytoją ramina, kad dėl euro įvedimo kainodaros keisti nėra ketinama.

„Konvertuojant kainas iš litų į eurus, sieksime užtikrinti maksimalų kainų skaidrumą ir išvengti nepagrįsto kainų kilimo. Tai daryti įsipareigosime ir drauge su Lietuvos prekybos įmonių asociacija, kurios nare esame, pasirašydami Vyriausybės inicijuotą „Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą“, kurių nuostatų griežtai laikysimės“, - žadėjo prekybos tinklo Lietuvoje vadovas.

A. Zimnickas teigė, kad kainos „Maxima“ parduotuvėse bus konvertuojamos automatizuotai, pagal šalyje nustatytus oficialius reikalavimus.

„Tokia praktika buvo taikoma ir Estijoje bei Latvijoje“, - sakė jis.

„Maximos“ vadovas teigė, kad sąžiningumo ir teisingumo nedidinant kainų, pasinaudojant euro įvedimu, tikimasi ir iš prekybos tinklo partnerių – tiekėjų, gamintojų.

„Vienodinti, keisti kainodaros ar atsisakyti netipinių skaitinių reikšmių (pavyzdžiui, 1,74 euro – red.) taip pat neketiname. Žinoma, kaip ir iki šiol, taip ir ateityje pasiliekame galimybę tam tikrų produktų kainą sumažinti vartotojo naudai. Tačiau konkrečius mūsų sprendimus mažinti kainas ir toliau lems konkurencija. Jei matysime, kad savo klientams norėdami pasiūlyti geriausią kainą, turime ją sumažinti, neabejotinai taip ir padarysime“, - komentavo A. Zimnickas.

„Maximos“ vadovas teigė, kad etiketėje matoma kaina 1,99 yra ne padidinimas, o sumažinimas – pirkėjui patrauklesnė kaina nei 2 Lt.

Reputaciją vertinantys verslininkai nerizikuos

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros vedėjas prof. dr. Sigitas Urbonavičius teigė, kad įvedant eurą rimti verslininkai nejuokaus ir savo reputacija nerizikuos.

„Koks bebūtų reguliavimas, rimtesni verslininkai nebandys daryti fokusų, nes nauda gali būti nedidelė, o susigadinti reputaciją galima labai greitai. O kalbant apie mažiukus, jie tikrai gali pasinaudoti proga. Negalima atmesti, kad atsiras bandančių „gudriau sužaisti“ įvedant eurą“, - įžvelgė pašnekovas.

S. Urbonavičiaus kolega prof. dr. Vytautas Dikčius svarstė, kad sunku pasakyti, kaip elgsis prekybininkai keisdami kainas į eurus, tačiau spėja, kad 99 ar x9 centų principas etiketėse turėtų išlikti.

„Jis gajus visame pasaulyje ir visur naudojamas. Žinoma, jei minėta skaitytojo kaina būtų pakeista į 1,69 euro klientui poveikis būtų mažesnis nei pakeičiant į 1,99 euro”, - kalbėjo ekonomistas.

V. Dikčius spėjo, kad prekybos tinklai keisdami kainas gali vienų produktų kainas mažinti dėl klientui patrauklesnės skaitinės reikšmės, kitų – didinti.

„Gali būti, kad patys gamybininkai kels kainas ir tuomet kainos turės kilti visoje grandinėje“, - pridėjo jis.

Paklaustas, kaip turėtų kainos skaitine išraiška keistis turgavietėse, kur 99 centų principas dažnai nenaudojamas, V. Dikčius teigė: „Tai, kad turguje norima apvalesnių kainų – natūralu. Taip yra patogiau skaičiuoti. Turguje visgi labiau vyksta rinkos dėsniai. Jei kažkas užsirašys mažesnę kainą, tai iš jo pirks daugiau, dar ir derybų dalykai įsijungia. Be to, turgaus prekeiviai labai seka parduotuvių kainas, nes, jei ten bus daug mažesnė kaina, jų prekyba kris. Manau, kad šiuo atveju turgaus prekybininkai taip pat žiūrės į didžiųjų tinklų kainas ir bandys taikytis“.

Euro įvedimas nesuteikia prielaidų kisti kainoms

Konsultacijas verslui teikiančios įmonės „Strategy Labs“ vadovas Deividas Tumas teigė, kad kainų kitimą lemia pasiūlos ir paklausos pokyčiai, o ne naujos valiutos įvedimas.

„Laisvoje rinkoje įmonės pačios nustato kainas, atsižvelgdamos į tai, kiek vartotojai yra pasiryžę mokėti už tam tikrą prekę ar paslaugą. Atsiradus eurui, kiekviena elgsis kaip nori: kai kurios kainos galbūt bus suapvalinamos, sumažės, padidės ar liks tokios pačios. Kainų didėjimą lemia pokyčiai pasiūloje ir paklausoje. Perėjimas iš vienos valiutos į kitą nesukuria prielaidų nei paklausos, nei pasiūlos kitimui, tad nėra priežasčių teigti, kad tai kažkaip turėtų daryti įtaką bendram kainų lygiui“, - konstatavo pašnekovas.

Vis dėlto specialistas pripažino, kad kiekvieno verslo tikslas – didinti pelną.

„Tam tikrose situacijose prekybininkai gali gudrauti, pasinaudoti tuo, kad vartotojui sunkiau palyginti kainų lygius su ankstesniais, užapvalinti į naudingesnę pusę. Tačiau, jei jau dabar būtų bent kažkokia galimybė kelti kainas, prekybininkai tą jau dabar padarytų, euro nelauktų. Jei vis dėlto kažkoks prekybininkas pakels kainas, vartotojai visada gali rinktis ir eiti pas kitą, kuris liks prie senesnės kainos“, - kalbėjo D. Tumas.

Specialistas ramino, kad lietuvių pamėgtos nuolaidos išliks ir įvedus eurą. Pasak jo, Lietuvos vartotojai yra fenomenalūs tuo, kad perka ne dėl kainos, vertės ar kokybės, bet nuolaidos.

G. Nausėda: kainos gali susivienodinti per 5-8 metus

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pastebi, kad kol kas šiokį tokį atotrūkį tarp kainų Baltijos šalys išlaiko, tačiau jis turėtų sparčiau mažėti.

„Procesas bus laipsniškas, nes skirtumai kainų toli gražu nėra tokie dideli kaip, sakykime, Lietuvos ir Vokietijos. Vis dėlto manyčiau, kad Lietuvoje infliacija ilguoju laikotarpiu gali būti šiek tiek spartesnė nei kitose Baltijos valstybėse, nes vyks natūralus kainų susilyginimo procesas“, - kalbėjo ekonomistas. Pasak jo, šis procesas gali užsitęsti 5-8 metus.

„Matome, kad net patekus į euro zoną kai kurių valstybių kainos ilgą laiką liko žemesnės ir konvergencijos procesas nėra toks paprastas ir greitai vykstantis“, - pridėjo jis.

Ekonomistas teigė, kad kainų susivienodinimas Baltijos šalyse priklausys ir nuo to, kaip keisis gyventojų perkamoji galiai. Jei darbo rinkos tendencijos leis ir toliau didėti vidutiniam darbo užmokesčiui, nedarbo lygis mažės, o perkamoji galia augs, tai kainoms augti susidarys palankesnės sąlygos.

Stebės, kaip kinta kainos

DELFI primena, kad yra atrinktas 100 dažniausiai perkamų prekių ir paslaugų, kurių kainų pokytis bus stebimas ir skelbiamas viešai euro įvedimo periodu.

Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje po 30 dienų rinkos priežiūros institucijos tikrins, kaip ūkio subjektai laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų kainų nurodymui.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba analizuos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ir kitų institucijų pateiktą informaciją apie atliktus patikrinimus prekybos ir paslaugų teikimo vietose, taip pat ginčus nagrinėjančių institucijų informaciją apie vartotojų skundus bei vartotojų asociacijų pateiktus duomenis apskrityse ir ją teiks Vyriausybei.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau dabar gauna vartotojų pranešimų, kad kai kurie verslo subjektai prekių ir paslaugų kainas litais ir eurais, turinčiais įsigalioti nuo kitų metų pradžios, nurodo taip, kad jos neatitinka nustatytų perskaičiavimo taisyklių.

Konkrečiai buvo pateiktos vienos pobūvių organizavimo įmonės nuo kitų metų numatomos paslaugų ir patiekalų kainos, kurios eurais nurodomos didesnės nei turėtų būti pagal nustatytus valiutų perskaičiavimo reikalavimus.

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme, kuris įsigalios Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, nustatyta atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus. Nustačius pažeidimą pirmą kartą kontroliuojančių institucijų atstovai surašys administracinių teisės pažeidimų protokolą ir fiziniams asmenims skirs įspėjimą, o juridiniams asmenims įspėjimą arba baudą iki 1000 litų ir nustatys terminą pažeidimui pašalinti. Už pakartotinius pažeidimus sankcijos griežtesnės – fiziniams asmenims bus skiriama iki 5000 Lt, o juridiniams asmenims nuo 1000 iki 10000 litų baudos.