„Jau atsidarę dėžę supratome, kad įsigijome nekokybišką prekę, visos dalys buvo išsibarsčiusios, nors kokybiškoje dėžėje turėtų laikytis savo vietose. Bet tai dar smulkmena. Vyras išėmė pagrindinį raktą, vadinamą terkšlę ir patikrino, kaip ji veikia. Įdedi į ją detalę ir terkšlė turi ją sukti, bet ta detalė prasisuka ir neatlieka savo funkcijos. Vadinasi, visas rinkinys yra bevertis“, - rašo Rūta.
Moteris iš karto kreipėsi į prekę pardavusią imuperku.lt, kuri patarė pirkinį siųsti paštu, todėl moteris taip ir padarė. Po kelių dienų ji gavo elektroninį laišką, kad prekės pakuotė yra pažeista – joje yra skylė, tad jos negali priimti.
„Kruopščiai supakavę prekę išsiuntėme per Lietuvos paštą, tačiau gavome laišką, kad jos priimti negali ir ragino pretenzijas teikti Lietuvos paštui“, - rašo ji.
Kaltino Lietuvos paštą
Imuperku.lt taisyklėse rašoma, jog norint grąžinti prekę, „prekė turi būti nenaudota, nepraradusi prekinės išvaizdos (nepažeistos etiketės, nenuplėštos apsauginės plėvelės ir kt.) (šis punktas netaikomas tuo atveju, kai grąžinama nekokybiška prekė).“
Priminusi šį punktą pardavėjams, moteris gavo laišką, kuriame rašoma, kad jie visiškai sutinka grąžinti pinigus, jei vienas raktų blogai atlieka savo funkciją, tačiau, kadangi gavo sudaužytą lagaminėlį, tokios prekės jie tiesiog negali priimti.
„Žvelgiant į taisykles, jeigu prekė pasitaikė brokuota, tai nereiškia, kad ją galima grąžinti apskritai be lagamino arba visą sudaužytą. Mes sudaužyto lagamino negalime perduoti tiekėjui, jeigu sutinkate, galime Jums atsiųsti tą patį lagaminą su jau pakeistu ir veikiančiu didžiuoju raktu. Rytoj dieną persiųsime Jums lagamino nuotrauką“, - buvo rašoma laiške ir raginama pretenzijas reikšti Lietuvos paštui, per kurį buvo grąžinta siunta, o ne jų atstovaujamai įmonei.
Imuperku.lt vadybininku prisistatęs Marius praėjusią savaitę DELFI teigė, kad lagaminas yra suniokotas, todėl tokios prekės jie priimti negali, nepaisant to, kad taisyklėse numatyta kitaip.
„Visas lagaminas yra suskaldytas. Tai jeigu brokuota prekė, reiškia, ją galima daužyti ir siųsti? Mes tikime, kad ne klientė čia jį suskaldė, galvojame, kad Lietuvos paštas sudaužė siunčiant. Sutinkame tą brokuotą detalę pakeisti, bet tiesiog negalime priimti jo viso sudaužyto, jei prekė brokuota, tai nereiškia, kad ją galima sudaužyti, - kartojo jis. – Nežinau, jūs čia tardyti norite, ar kaip suprasti. Tarkime, jei gautų klientė televizorių, reiškia, ji gali visą televizorių sudaužyti, mėtyti ir tokį grąžinti? Realiai čia tas pats“.
Atsakomybė tenka pirkėjui?
„Gal šita skylė atsirado dėl to, kad lagaminėlis nėra kokybiškas ir visos detalės išsibarsto po visą vidų? Pradėkime nuo to. Ir kokia tada šito plastiko kokybė? Juk tai įrankių dėžė, ne saldainių dėžutė, ją naudoja žmonės statybose, ji turi būti patvari, sandari ir tvirta. Dabar vyras liko be dovanos, o aš su ištampytais nervais“, - rašo Rūta.
Lietuvos pašto atstovas spaudai Tomas Bašarovas informavo, kad paštas nagrinėja visus pašto paslaugų naudotojų skundus ir aiškinasi aplinkybes, o nustačius kaltę, žala siuntėjui atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nuostatas.
„2015 metų rugsėjo duomenimis, bendras skundų kiekis nuo suteiktų paslaugų sudarė vos 0,005 proc., o dauguma skundų buvo nepagrįsti. Norime priminti gyventojams, kad siunčiant siuntas visada itin svarbu pasirūpinti tinkama pakuote. Tinkama siuntų pakuotė – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių saugų ir kokybišką siuntų pristatymą. Tik kokybiškai ir patvariai supakuotos siuntos turinys bus apsaugotas nuo išorės veiksnių ar galimų pažeidimų transportavimo metu“, – sako jis.
Jis pabrėžia, kad geriausia siuntą apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, nes apdraustuosius pašto siuntinius, jų dingimo ar apgadinimo atveju, siuntėjui kompensuojama nurodyta siuntinio įvertinimo suma bei siuntimo išlaidos.
Galiausiai DELFI ėmus domėtis šia istorija, maždaug po savaitės pirkėja gavo laišką ir Imuperku.lt internetinės parduotuvės, kuriame ji nurodė esanti pasiruošusi grąžinti pinigus ir pervesti į jos sąskaitą. Laiške buvo rašoma, kad pinigai Rūtai bus grąžinti, nes tiekėjas patikino, jog pakeis pažeistą lagaminėlį. Internetinė parduotuvė pinigus grąžino.
Pataria nufotografuoti prieš siunčiant
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių ir paslaugų priežiūros skyriaus vedėjas Arvydas Naina patarė su pardavėjais nesutariantiems pirkėjams kreiptis į inspekciją.
„Šiuo atveju, reikia vadovautis vartotojų teisių įstatymo 19-21 punktais. Juose numatyta, kad pirkėjas pirmiausia turi kreiptis į pardavėją, kuris turi atsakyti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos“, - sako jis.
Įstatyme taip pat skelbiama: „Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas turi teisę kreiptis į inspekciją, kuri privalo išnagrinėti vartotojo prašymą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.“
Tačiau Civilinio kodekso, 6.320 straipsnis numato: „Jeigu daiktas po jo perdavimo žuvo ar sugedo ne dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas privalo sumokėti kainą pardavėjui.“ Taigi šiuo atveju tampa neaišku, kas yra atsakingas už sugadintą prekę.
„Čia prasideda cirkai, nes Civiliniame kodekse neaiškiai yra parašyta. Labai aišku, kada pardavėjas siunčia prekę, tu atsidarai, pasižiūri ir jei kas blogai – gali reikšti pretenzijas, tačiau kai prekė siunčiama atgal – aiškumo nėra. Jeigu žiūrėtumėme teismų praktiką, atsakingas tampa pirkėjas, kuris siunčia nekokybišką prekę atgal, nes jis pasirenka siuntėją. Žinoma, regreso tvarka jis turi išsireikalauti iš to siuntėjo ar vežėjo kompensacijos“, - sako A. Naina.
Jis taip pat pataria, siunčiant prekę paštu, ją nufotografuoti ar nufilmuoti patį pakavimą: „Daug kas taip ir daro. Užfiksuoja pakavimo laiką, filmuoja ar fotografuoja ir jeigu, kaip šiuo atveju, pramušta skylė lagaminėlyje – ant pakuotės bus žymė.“ Jis tvirtina, kad kaltinti pardavėją dėl to, kad įrankių dėžė nepatvari nėra reikalo, kadangi standarto tokioms įrankių dėžėms – nėra.
Pirkėjai telieka kreiptis ir laukti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos išvados, tačiau ji tėra rekomendacinio pobūdžio. Tačiau ją gavęs pirkėjas gali kreiptis į teismą.