Monetų atsisakymas nereiškia, kad jomis nebus galima atsiskaityti, tiesiog 1 ar 2 centais nebus išduodama grąža, o tai, atitinkamai, koreguoja pirkinių ar paslaugų kainą.
Lietuvos banko specialistė Edita Lisinskaitė Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) teigė, kad didžioji dalis smulkiųjų monetų panaudojamos pagal paskirtį vieną kartą – žmonės jas gauna kaip grąžą, bet vėliau retai naudoja mokėjimams, pameta.
„Net 70 proc. monetų negrįžta pas mus į Lietuvos banką, tai reiškia, kad jos panaudojamos tik vieną kartą“, – sako LB Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė E. Lisinskaitė.
„Tai gali būti ir kantrybės išbandymas kasoje, kol lauki, kol žmogus priešais tave sumokės, bet ir rūšiuojant – atrenkant tinkamas.
Vyresnio amžiaus žmonėms sunku jas suskaičiuoti, užima vietos piniginėse, o perkamoji jų vertė su metais mažėja. Šių monetų naudojimas kainuoja ir valstybei ir verslui. Monetų kaldinimas kainuoja daugiau arba lygus jų nominaliai vertei“, – sako centrinio banko specialistė.
Lietuvos bankas: apvalinimo poveikio gyventojai beveik nepajustų
Lietuvos bankas teigia, kad valstybės, pritaikiusios apvalinimą, džiaugiasi šiuo sprendimu, pavyzdžiui, Slovakija, kuri Lietuvai ekonomiškai artimiausia valstybė, įsivedė apvalinimą pernai ir viskas vyko sklandžiai.
Apvalinimas būtų taikomas tik galutinei pirkinių krepšelio sumai ir tik mokant grynaisiais pinigais, mokant už prekes ar paslaugas (ir grąžinant). Internetinei prekybai, su darbo santykiais ar valstybės išmokomis susijusioms išmokoms nebus taikomas:
„Koks apvalinimo principas? Jeigu susirenku pirkinių krepšelį, man prie kasos suskaičiuoja bendrą sumą – tik ji bus apvalinama, jeigu moku grynais pinigais. Jeigu mano mokėtina suma baigiasi 1 arba 2, apvalinama į mažesnę pusę iki nulio. Jeigu baigiasi 3 ar 4, apvalinama į didesnę pusę – iki 5.
Apvalinimas neutralus tiek vartotojams, tiek prekybininkams. Vieną kartą pirkėjas, mokėdamas grynais pinigais, galimai sumokės 1 ar 2 centais mažiau, kitą kartą – daugiau, negu priskaičiuota mokėtina suma ir, tikėtina, ilguoju laikotarpiu tie skirtumai išsilygins“, – kalbėjo E. Lisinskaitė.
Apvalinimą atliks kasos aparatai, o ne kasininkai. Pabrėžtina, kad net ir taikant apvalinimą, žmonės galės ir toliau naudoti 1 ar 2 centus, tačiau jais nebūtų atiduodama grąža. Ekspertės teigimu, apvalinimas nėra naujiena Lietuvoje, nes jau taikomas degalinėse.
Anot Lietuvos banko, poveikis vartotojo išlaidoms grynaisiais pinigais sieks 0,01 proc.
„Apvalinimas infliacijai įtakos neturi, o poveikis vartotojų išlaidoms artimas nuliui (…) Kaip pasikeis mūsų išlaidos? Atlikome tyrimą ir jo rezultatai rodo, kad galima apvalinimo įtaka išlaidoms yra viena šimtoji procento: jeigu perku už 100 eurų ir moku grynais pinigais, mano išlaidos padidėtų 1 centu“, – sakė E. Lisinskaitė.
Valstybėse, taikančiose apvalinimą, 1 ir 2 euro centų monetomis ir toliau galima atsiskaityti. Taikant tokį sprendimą nebėra poreikio 1 ir 2 centų monetomis atiduoti grąžą, todėl jų nebereikia kaldinti ir leisti į apyvartą, teigia centrinis bankas.
Apvalinimo pavyzdžiai:
Galutiniai sprendimai – ne anksčiau 2025 metų gegužės
LB teigimu, Europos Komisija nuolat atlieka gyventojų apklausas, praėjusių metų apklausa rodo, kad du trečdaliai pritartų siūlymui, o dalis norėtų atsisakyti ir 5 centų monetas, tačiau LB to nesvarsto.
„Ką galime padaryti su savo sukauptomis smulkiomis monetomis? Siūlome jų nekaupti, neslėpti, o atnešti į parduotuvę atsiskaityti“, – teigė LB specialistė, primindama, kad galima atnešti monetas ir į Lietuvos banką.
Centrinis bankas mano, kad tikslinga apvalinimą derinti su išmaniųjų kasos aparatų reformą – po 2025 metų gegužės 1 dienos. Anot reguliuotojo, apvalinimo ekonominė nauda yra didesnė nei vienkartiniai kaštai.
„Apvalinimą mes matome kaip galimybę tvariau, efektyviau ir patogiau gyventi. Galėtų būti sutaupyta beveik po 4 mln. eurų kasmet, lengvesnės piniginės, trumpesnis laikas mokant, nebus naudojamos sąnaudos monetoms (…).
Kaštai: jie būtų vienkartiniai, jie siektų per 2 mln. eurų – verslas turės prisitaikyti kasos sistemas apvalinimui, apmokyti darbuotojus, Lietuvos bankas organizuos visuomenės informavimo kampaniją“, – teigė E. Lisinskaitė.
BFK pirmininkas Mindaugas Lingė domėjosi, kaip būtų atsiskaitoma, pavyzdžiui, už elektrą prekybos tinkluose. E. Lisinskaitė sako, kad kitos valstybės pasirinkusios tokį variantą: jeigu atsiskaitymas vyksta per tarpininką, tuomet nebūtų apvalinimo.
M. Lingė paragino Seimo narius paremti projektą.
Lietuvos banko teigimu, euro zonos valstybės dėl 1 ir 2 euro centų monetų naudojimo yra apsisprendusios skirtingai: Nyderlandai, Belgija, Suomija, Airija, Italija ir Slovakija nebeleidžia šių monetų į apyvartą ir taiko galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimą, o kitose euro zonos valstybėse 1 ir 2 euro centų monetos ir toliau cirkuliuoja apyvartoje.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. Asta Kuniyoshi teigia, kad didelė dalis šių centų negrįžta į centrinį banką, jų naudojimas yra neefektyvus ir netgi žalingas.
„Viešai kalbėjome apie tai, kas tie 1 ir 2 centai – tarsi ne daug. Bet kai svarstai iš efektyvumo, tvarumo ir patogumo aspektais, pamatai, kad tai svarbus klausimas. Nes mes efektyvumo prasme iššvaistome – Lietuvos bankas kaldina, visuomenė pameta tas monetas. (…) Tie centai panaudojami vieną ar du kartus, tai išeina vienkartinės monetos“, – kalbėjo A. Kuniyoshi.
Anot jos, savarankiškai Lietuva negali atsisakyti pačių monetų, bet gali mažinti žalingą jų poveikį per apvalinimą.
Centrinio banko teigimu, Lietuvoje apyvartoje yra 300 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sudaro 58 proc. visų apyvartoje esančių monetų, tačiau pagal vertę (4,3 mln. eurų) jų dalis siekia tik 3 proc.:
Lietuvoje kasmet apyvartoje 1 ir 2 euro centų monetų skaičius padidėja vidutiniškai po 40 mln. vienetų. Jas pagaminti kainuoja daugiau nei jų vertė.
Iš viso apyvartoje yra 770 tonų arba 11 traukinio vagonų smulkiųjų monetų. Kasmet šių monetų kiekis apyvartoje padidėja 80 tonų, arba 1 traukinio vagonu.
Nuo euro įvedimo pradžios valstybė išleido daugiau kaip 4 mln. eurų šių monetų gamybai arba įsigijimui iš kitų valstybių. Daugiau kaip 2 mln. eurų vertės 1 ir 2 euro centų monetų šalyje jau pamesta. Kasmet prarandama apie trečdalis milijono eurų.
Didžioji dalis 1 ir 2 centų monetų panaudojamos mokėjimams vos vieną kartą. Monetos pametamos arba nugula taupyklėse, stalčiuose, fontanuose.
Jei turite sukaupę 1 ir 2 euro centų monetų, Lietuvos bankas rekomenduoja:
- naudoti mokėjimams už prekes ir paslaugas, atsiskaitydami grynaisiais pinigais,
- atnešti į Lietuvos banko kasas Vilniuje ir Kaune iškeisti į kito nominalo monetas ar banknotus,
- iškeisti komercinių bankų skyriuose.