„Jei vaikas gimsta suplanuotas, yra dešimtadalio tikimybė, kad jis gims didesnių pajamų šeimoje. Taip pat yra kur kas didesnė tikimybė, kad jis nesinaudos socialinėmis išmokomis ir mažesnė tikimybė, kad jis gims šeimoje, kurioje yra tik vienas iš tėvų“, – pasakoja M. Aušra.
„Eurostat“ duomenimis, trečdalis 15–49 metų Lietuvos moterų vartoja kontraceptinius vaistus. „Tačiau Lietuva yra viena iš mažiausiai kontraceptines priemones vartojančių šalių Europoje. Tai sietina su valstybės konservatyvumu, konservatyviu požiūriu į kontraceptines priemones“, – sako laidos „PIN kodas“ vedėjas.
Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakoja M. Aušra, kai 1970 m. buvo pristatytos kontraceptinės priemonės, jau po 20 metų darbo rinkoje atsirado trečdaliu daugiau moterų. „Ypač tokiose specialybėse, kurios anksčiau buvo tik vyriškos: teisė, ekonomika, medicina. Taip pat skaičiuojama, kad 1 doleris, investuotas į šeimos planavimą, sugrąžina 6 dolerius atgal“, – atskleidžia jis.
Daugiau apie šeimos planavimo įtaką ekonomikai – vaizdo įraše.