Kaip rašoma teismo nutartyje, prieš Lietuvos ekonomikos nuosmukį ieškovas dirbo statybų versle, tačiau sumažėjus statybų paslaugų poreikiui, prarado darbą. Be to, jam sumažėjo mokama priešlaikinė pareigūno pensija.
„Jis užėmė vadovaujančias pareigas, turėjo verslą, bet viskas žlugo ir jis prarado darbą“, - apie bankrutavusį Klaipėdos rajono gyventoją DELFI sakė jo bankrotą administruojantis bendrovės „Principo reikalas“ vadovas Irmantas Lengvinas.
Sutuoktiniai bankui solidariai yra skolingi 658,7 tūkst. Lt neskaičiuojant palūkanų ir skolos išieškojimo vykdymo išlaidų. Šiuos pinigus Klaipėdos rajono gyventojai skolinosi namo pirkimui.
Jo teigimu, šeima įkeistame name gyvena iki šiol, tačiau jį pardavus teks išsikraustyti.
„Turėsime parduoti būstą, bet jie dar gali gyventi iki pardavimo. Pardavus namą, gauta suma bus atiduota bankui. Taip pat suma, kuri liks patenkinus šeimos būtinuosius poreikius, bus skiriama kreditoriams“, - tvirtino I. Lengvinas.
Teismo nutartyje nurodoma, kad šeimos būtinosios mėnesio išlaidos yra 1900 Lt.
Administratoriaus vertinimu, pardavus namą gali pavykti padengti tik maždaug pusę paskolos.
„Namas buvo pirktas per nekilnojamojo turto kainų pakilimą, o dabar jis yra nuvertėjęs. Bankas su jais nutraukė sutartį, nes šeima nevykdė finansinių įsipareigojimų, todėl jie turi atiduoti paskolą jau dabar“, - sakė I. Lengvinas.
Kai vyras kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vienintelės šeimos pajamos buvo vyro gaunama kiek didesnė nei 672 Lt buvusio pareigūno pensija. Pasak bankroto administratoriaus, po bankroto bylos iškėlimo abu sutuoktiniai įsidarbino.
DELFI primena, kad vasaros pabaigoje teismai buvo sulaukę maždaug šimto žmonių prašymų bankrutuoti. Tiesa, dauguma atvejų teismai prašo papildomų duomenų.
Bankroto departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra įsiteisėję 15 fizinių asmenų bankroto bylų. Oficialiai yra bankrutavusi viena kauniečių šeima.
Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado maždaug prieš metus. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas).
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių.
Visa bankroto procedūra trunka penkerius metus, ją įvykdžius asmuo tampa visiškai laisvu nuo turėtų įsipareigojimų. Pagal įstatymą, fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.
Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.
