Per keletą savaičių apie 30 proc. sumažėjo rizikingesnių investicijų vertės
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas pažymi, kad kaupiančiajam svarbus ilgalaikis rezultatas, – kokia vidutinė grąža bus per 20 ar 40 metų, todėl pavienis ketvirtis ar metai didelės įtakos rezultatams esą neturi.
„Viskas grįžta prie vidurkių – vidutinių grąžų, kurių per tokį ilgą laiką galima tikėtis apie 5–6 proc. per metus. To pakanka, kad būtų pasiekti lėšų didėjimo efektai. Tai turėtų būti kiekvieno kaupiančiojo tikslas. Neverta baimintis dėl laikinų svyravimų, nes fondai valdomi profesionaliai, reikėtų orientuotis į vidutines grąžas“, – atkreipia dėmesį jis.
Anot jo, didelė dalis kaupiančių asmenų pastarųjų mėnesių koronaviruso sukeltą krizę pastebėjo ir reagavo, tačiau baimintis nevertėtų: „Daug kas sakė, kad pirmo ketvirčio rezultatai – blogi, stipriai sumažėjo pensijų santaupų vertės fonduose ir t. t., bet ne visi taip aktyviai stebi, kad matytų realią situaciją.
Pastaroji krizė labai staigiai – per keletą savaičių – apie 30 proc. sumažino rizikingesnių investicijų vertes, bet labai staigiai tos vertės atkurtos. Vertindami šiandienos situaciją (beje, greitai sulauksime pusmečio rezultatų), matome, kad vertės nuo metų pradžios daugelyje fondų pasikeitė nedaug.“
M. Kalesinskas dar kartą priminė, kad krizės ateina ir praeina. Kalbėdamas apie pensijų kaupimą ir pensijų fondų investavimą pašnekovas pažymi, kad tai – ilgalaikis investavimas, todėl trumpalaikiai svyravimai nėra tokie svarbūs.
Sprendžiant iš investicijų grąžos, pernai Lietuva pirmavo
Kaupiančiųjų atstovas atkreipė dėmesį, kad praeiti metai buvo itin sėkmingi pensijų fondams. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neseniai skelbė, kad, sprendžiant iš pensijų fondų realios investicijų grąžos, pernai iš organizacijos vertintų 66 šalių Lietuva pirmavo.
„Nepaisant to, kad mūsų fondai nebuvo patys rizikingiausi pagal investicijų sandarą, rezultatas pernai buvo geras. Kaip šiemet bus? Reikėtų palaukti metų rezultatų, kad galėtume įvertinti, ar valdytojams gerai sekėsi šiose sudėtingesnėse situacijose valdyti aktyvus, ar mažiau pavyko“, – sako jis.
„INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė Dalia Kolmatsui laidoje kalbėjo, kad pernai pensijų fondai uždirbo 16,6 proc. grąžą, jau atskaičius infliacijos įtaką. Tačiau, anot jos, tokių rezultatų šiemet tikrai neverta tikėtis.
„Vertinant ilgalaikius rezultatus nuo 2004 iki 2019 metų, Lietuvoje vidutinė pensijų fondų grąža buvo 5,4 proc. Manyčiau, kad ilgalaikė grąža turėtų gerėti, nes didesnė dalis dalyvių kaupia akcijų fonduose, kurie investuoja. Tačiau krizių yra. Vertinant laikotarpį nuo 2019 m. pradžios iki dabar, vidutinė grąža yra apie 7 proc. Tai reiškia, kad nebuvo „suvalgytas“ 2019 m. pelnas, kažkokia dalis padengė nukritimą, esant šių metų krizei“, – komentuoja D. Kolmatsui.
Anot jos, būtent jauni žmonės ir turi išnaudoti investicijas į akcijų rinkas, kurios savaimegana smarkiai svyruoja. Ji primena, kad per 2008 m. krizę svyravimai buvo itin dideli – akcijų rinkos tuo metu krito iki 50 proc., o, kalbant apie Didžiąją depresiją, jos krito net 80 proc. Taigi viskas esą priklauso nuo to, ar kaupiantysis turi laiko laukti, kol grįš buvusi investicijų vertė, ar neturi.
„Jauni kaupiantys asmenys turi laiko 30–40 metų, tad turėtų ramiai žiūrėti į svyravimus ir „nedaryti staigių judesių“ savo investicijų portfeliuose. Tie, kurie kaupia konservatyviai, valstybės politikos ir mūsų, kaip valdytojų, pareiga – užtikrinti, kad investicijos būtų laikomos kaip galima saugiau“, – pabrėžia ji.
Krizė parodė: per daug rizikingai investuota į priešpensinio amžiaus fondus
Vis dėlto pastaroji krizė parodė, kad per daug rizikingai buvo investuota į priešpensinio amžiaus gyventojų fondus. Dar balandžio pabaigoje M. Kalesinskas Delfi pasakojo, jog asociacija nerimauja, kad nuosmukiai konservatyviausiuose fonduose buvo itin dideli. Saugiausi fondai smuko apie 8 ir daugiau procentų, vėliau jie šiek tiek atsikūrė, bet, kaip pažymėjo, per šiuos metus turimas 4–5 proc. minusas.
Anot jo, jeigu fondų vertė nukrenta daugiau nei 5 proc. per keletą savaičių, tai – jau dideli svyravimai. Tuomet pašnekovas pagrįstai kėlė klausimą, ar pačiuose konservatyviausiuose, vadinamuosiuose turto išsaugojimo, fonduose bei priešpensinio amžiaus žmonių fonduose taikomos ne per daug rizikingos pinigų investavimo strategijos.
Laidoje „Delfi11“ jis dar kartą atkreipė dėmesį, jog ši krizė parodė, kad buvo užfiksuoti didesni svyravimai, nei norėtųsi matyti pačiuose konservatyviausiuose fonduose, kuriuose kaupiamos lėšos žmonių, galinčių išeiti į pensiją už pusmečio ar metų. Anot jo, per pastaruosius kelis mėnesius neįvyko nieko blogo, tačiau, pasikartojus situacijai, tikina pastebintis riziką, kad gali nukentėti priešpensinio amžiaus kaupiančiųjų lėšos.
„Tai reiškia, kad jie neturi ilgo laikotarpio sulaukti, kada investicijų vertės atsikurs. Čia galima padėkoti Dievui ar rinkoms, kad šį kartą rinkų vertės atsikūrė labai greitai, – nieko baisaus šiuo atveju nenutiko. Vertinant istoriškai praėjusias krizes, stipriai sumažėjus vertėms, kartais atsikūrimo procesas užtrukdavo gerokai ilgiau, nei mes matėme per šią krizę.
Atkreipėme dėmesį, kad nėra viskas gerai priešpensinio amžiaus žmonėms skirtuose fonduose, – juose svyravimai turėtų būti mažesni“, – sako M. Kalesinskas ir priduria, kad šį klausimą nagrinėja Lietuvos bankas, tad tikisi, jog per vasarą jis bus išspręstas, ir sistema patobulinta.
Netekus darbo, pensija nesikaupia
Paklausta, keliems asmenims per šią krizę nutrūko kaupimas pensijai dėl to, kad neteko pajamų ir darbo, „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė pažymi, jog nejaučiamas didelis pokytis tarp samdomą darbą turinčių asmenų.
„Bendrai vertinant, didesnė pusė žmonių kas mėnesį perveda įmokas į pensijų fondus, dalis – dirbantieji pagal individualią veiklą – perveda kartą per metus, kai deklaruoja pajamas, tad sunku pasakyti, kiek pastarieji bus sustabdę kaupimą ir perves įmokų“, – sako D. Gerulytė.
„Sodros“ atstovė primena, kad, jei žmogus neteko darbo, neturi pajamų, nuo jo sąskaitos nebus nuskaičiuojamos įmokos pensijai kaupti.
„Nuskaitymas vykdomas nuo bet kokio dydžio pajamų. Jei šiuo metu žmogus dirba tik dalį laiko, jam svarbu turėti kiekvieną eurą sąskaitoje, tada jis gali paprašyti, kad būtų sustabdytas mokėjimas. Per visą gyvenimą jis gali būti sustabdytas 12 mėnesių – vienu metu arba atskirais periodais“, – aiškina ji.
Jei asmuo netenka darbo, vėliau susiranda naują, tačiau jo pajamos nebėra tokios pačios, susimažinti kaupimo procento jis negali. Kas mėnesį antros pakopos pensijai kaupti jis skiria 3 proc. pajamų. Laidoje kėlėme klausimą, ar dėl gyventojo finansinių sunkumų ateityje galėtų būti mažinamas kaupimo procentas.
„Mes kaupiame labai nedaug. Pagal pensijų turtą ir BVP santykį, mūsų pensijų fondų turtas sudaro tik 8 proc. Palyginti su visomis EBPO šalimis, velkamės uodegos gale. Tų šalių, kurios atsideda didesnį procentą, pavyzdžiui, Nyderlanduose darbdavys ir darbuotojas skiria 14 proc. nuo savo pajamų pensijai kaupti, pensijų fonduose sukaupto turto yra beveik 200 proc. nuo BVP, atitinkamai ir pensijos yra kitokios“, – pažymi INVL atstovė.
Anot D. Kolmatsui, pensijų kaupimas gyventoją lydi kaip neatskiriama gyvenimo dalis, o valstybės nustatytas procentas esą nėra labai didelis: „Valstybė pati labai didelį indėlį duoda per 1,5 proc. paramą, šitai sudaro apie 200 eurų per metus. Tai yra didelis paskatinimas žmogui rūpintis šiuo klausimu ir negalvoti apie įmokų sumažinimą, priešingai, – galvoti, kur būtų galima pataupyti ir mažiau išleisti, kad galėtų atsidėti dar daugiau.“
Delfi primena, kad gyventojai, šiemet nusprendę nedalyvauti pensijų kaupimo procese, ateityje vėl sulauks kvietimų kaupti. Kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų, šie gyventojai bus įtraukiami į kaupimo procesą ir galės priimti sprendimą, ar dalyvauti antros pakopos pensijų sistemoje, ar ne. Jie taip pat gali bet kada sudaryti sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove.
Įmokos į pensijų kaupimo fondus už asmenis, kurie šiais metais įtraukti į pensijų kaupimo sistemą, bus pradėtos skaičiuoti nuo liepos 1 dienos, jeigu gyventojai patys nesudarė sutarties anksčiau.