Pigesnių rūkalų – pas kaimynus
Po Naujųjų praėjus vos porai savaičių, lietuviai jau stebi ir skaičiuoja brangusius alkoholinius gėrimus bei tabako gaminius.
Socialiniuose tinkluose atvirai aptarinėjama, kad kainos po akcizų padidėjimo tapo didelės, ieškoma patarimų, kaip ir kur, atitinkamas prekes, tarkime, el. cigarečių skystį, įsigyti pigiau.
„10 ml skystis nuo 12-17 Eur, kas yra kosmosas. Kur planuojate pirkti? Dar planas iš Lenkijos parsivežti ir kurti verslą“, – dalijosi vienas gyventojas.
„Neadekvačios kainos tikrai, kad ir kaip skanu būtų, bus šventinis reikalas“, – apie tam tikras tabako prekes teigė kitas.
Dalis svarstė, kad nelikus kitos išeities atitinkamas prekes pigiau bus vežtis iš kaimyninių šalių.
„Važiuosim į Latviją apsipirkti“, – teigė viena moteris ir skaičiavo, kad ten tokios prekės parduodamos visai kitomis kainomis.
Norėtų neišsišokti
Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos direktorius Arnas Neverauskas aiškino, kad Lietuvoje vien akcizas, kalbant apie tradicines cigaretes, sudaro apie du trečdalius kainos, o dar pridėjus pridėtinės vertės mokestį (PVM), lieka nebedaug.
„Dėl to kai yra rengiami trimečiai akcizų planai, stengiamės atkreipti institucijų dėmesį, kad visada būtų atsižvelgiama į kaimynines šalis ir kaip vartotojų elgesys gali pasikeisti, jei išsišoksime iš bendro konteksto“, – sakė jis.
Kaip kalbėjo, sunku pasakyti, kur yra ta riba, kada padidinus akcizą tabakui gyventojai pasuks į kaimynines šalis ir taip mokesčių iš akcizo bus surenkama dar mažiau.
„Galbūt su nuosaikesniais tarifais būtų surenkama daugiau“, – svarstė A. Neverauskas.
Suprantama, kad biudžeto poreikiai yra dideli, augantys, tačiau kas liečia akcizų politiką, vartotojai gyvena Šengeno erdvėje, jie yra laisvi važiuoti kur tik nori, ypatingai, kai nemažai žmonių gyvena pasienyje. <...>
„Suprantama, kad biudžeto poreikiai yra dideli, augantys, tačiau kas liečia akcizų politiką, vartotojai gyvena Šengeno erdvėje, jie yra laisvi važiuoti kur tik nori, ypatingai, kai nemažai žmonių gyvena pasienyje. <...>
Nesakyčiau, kad faktorius (vykti apsipirkti kitur-red.) labai suaktyvėjo būtent nuo šių metų. Tai visą laiką buvo, tik priklauso, atitinkamai, nuo meto, nuo akcizų tarifų ir panašiai.
Vienais metais populiariausia važiavimui gali būti Lenkija, kitais metais – Latvija. Todėl turime būti įžvalgūs ir nuosaikūs“, – kalbėjo jis.
Mauricas: tabakas turėtų brangti labiau
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas lygino, kad kaimyninėje Lenkijoje tabako kainos yra keliasdešimt procentų žemesnės nei Lietuvoje, tačiau, štai, lyginant su Latvija, skaičiai smarkiai nesiskiria.
„Bendrai tabako gaminiai Lietuvoje ir Latvijoje kainuoja panašiai ir svyruoja keliais procentais, kažkur iki 10 proc. Nemanau, kad dėl tokio pokyčio gyventojai labai vyks į kitas šalis specialiai pirkti tabako gaminių“, – svarstė ekonomistas, tačiau pridūrė, kad el. cigarečių skysčio ar tam tikrų specifinių prekių kaina gali skirtis ir labiau.
„Manau, kad bendrai čia didelės grėsmės nematau. Čia labiau reikėtų žiūrėti į Baltarusiją, iš kurios pastaruoju metu didėja kontrabandinių cigarečių kiekiai.
Tai yra tam tikras fenomenas, nes dalis pasienio punktų – uždaryti, prekybos aktyvumas – sumažėjęs, o cigaretės toliau plūsta. Tai – didelis iššūkis“, – išskyrė jis.
Visgi Ž. Mauricas lygino, kad tabako gaminių kainos Lietuvoje nuo 2020 m. yra išaugusios apie 30 proc., kai tuo tarpu bendras kainų lygis pakilęs 37 proc., o maisto – net 50 proc.
Ir alkoholis, ir tabakas pabrango mažiau nei didžioji dauguma kitų maisto produktų. Tai reiškia, kad tabakas brango mažiau nei pienas, mėsa, duona.
„Ir alkoholis, ir tabakas pabrango mažiau nei didžioji dauguma kitų maisto produktų. Tai reiškia, kad tabakas brango mažiau nei pienas, mėsa, duona.
Sparčiai didėjo ir lietuvių pajamos, perkamoji galia, įperkamumas yra pakankamai geras, todėl mes tokio iššūkio, kad būtų mažas tabako gaminių įperkamumas, neturime. Kaip bebūtų, tai – „nuodėmės prekė“, todėl, idealiu atveju, turėtų brangti labiau“, – sakė jis.
Didėjo akcizai
„Delfi“ primena, kad nuo Naujųjų kilo ne tik degalų, tačiau didėjo ir tabako bei alkoholio akcizai, tad už šias prekes vartojantys gyventojai jau moka daugiau, o ypač tai turėjo pasijusti rūkantiems elektronines cigaretes.
Ekonomistas komentuoja, kad didindama akcizus valstybė kontroliuoja, jog žmonės nevartotų per daug šių produktų, tačiau egzistuoja ir rizika, jog dalis gyventojų nuklys į šešėlinę rinką.
Skaičiuota, kad pusė litro alaus dėl priimtų akcizų pokyčių galėjo pabrangti maždaug 5 centais, stipresnis nei 8,5 proc. vynas – 21 centu, stiprusis alkoholis – 69 centais.
20 vienetų cigarečių – 26 centais, 20 gramų cigarų ir cigarilių – 36 centais, toks pat kiekis rūkomojo ir neapdorotojo tabako – 26 centais.
Kaitinamojo tabako kaina didėjo 24 centais. Itin smarkiai galėjo brangti elektroninių cigarečių skystis – 2 mililitrų jo kaina – 92 centais. Vėlesniais metais – 2026 ir 2027 metais – numatytas dar smarkesnis jo brangimas, kuris atitinkamai sieks 2,25 ir 5,69 euro.
„Delfi“ jau rašė apie tai, kad netrukus Latvijoje laukia ir daugiau pokyčių, kurie palies alkoholio prekybos laiką. Jis bus trumpinamas.
