Dažnas lietuvis vis dar širdyje įsitikinęs, kad atostogos Lietuvoje – vienintelis jam įkandamas sprendimas, tačiau lietuviškos nakvynės kainos pajūryje ar kaimo turizmo sodyboje jau kuris laikas vis sunkiau konkuruoja su saulėtų kurortų nakvynių kainomis.
Jei rugpjūčio viduryje savaitgalį (2 nakvynės, 2 asmenys) sugalvosite praleisti Trakuose „Argo Trakai“ viešbutyje sumokėsite 154 eurus.
Viešbučio žvaigždučių besivaikantys poilsiautojai „IDW Esperanza Resort“ už nakvynę turės susimokėti net 432 eurus. Palangoje keturių ar penkių žvaigždučių prabanga savaitgaliui kainuos apie 190-640 eurų. Nidoje kainos taip rodo, kad laukiama pilnas pinigines turinčių svečių.
Čia rugpjūčio viduryje savaitgalis svečių namuose „Vasara“ siūlomas už 158 eurus, o, pavyzdžiui, viloje „Neringa“ butas su vaizdu į jūrą kainuos net 580 eurų.
Tačiau nusprendus išleisti tiek pinigų poilsiui verta gerai pamąstyti, ką rinktis. Nakvynių kainos Prancūzijos Rivjeroje, saulėtoje Italijoje prie Komo ežero ar apelsinais viliojančioje Ispanijoje ne ką skiriasi.
Pavyzdžiui, Nicoje keturių žvaigždučių viešbutis dviem žmonėms tam pačiam savaitgaliui siūlomas už 340 eurų, o štai Ispanijoje, Valensijoje, keturių žvaigždučių viešbučių kambarių kainos 176 ar 253 eurai.
Už panašias kainas galima pasilepinti ir gražiais vaizdais į Komo ežerą Italijoje. Žinoma, bendra poilsio kaina priklausys ir nuo to, už kiek pavyks nusipirkti lėktuvo bilietus į išsvajotąjį kraštą.
Vis dar vyksta į kaimo turizmo sodybas
Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad pernai Lietuvoje kaimo turizmo sodybose iš viso apsilankė 303,3 tūkst. poilsiautojų. Turistai iš jų sudarė mažiau nei 10 proc. (9,2 proc.). Vadinasi, lietuviai nepaisant vis labiau panašėjančių kainų tėvynėje ir kitose Europos kampeliuose vis dar mielai renkasi ir poilsį Lietuvoje.
Iš kitos pusės pernai, palyginus su 2014 m., matoma, kad poilsiautojų kaimo turizmo sodybose sumažėjo 2,3 proc.
Kaip pastebi Statistikos departamentas, beveik trečdalis poilsiautojų rinkose Vilniaus apskrityse esančias kaimo turizmo sodybas (28,2 proc.), Kauno – 16 proc., Alytaus – 14,9 proc., Utenos – 13,9 proc. Daugiausia užsieniečių sulaukta iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos.
Skaičiuojama, kad pernai poilsiautojus priėmė 655 kaimo turizmo sodybos, tačiau tai buvo 1,1 proc. mažiau nei užpernai.
Vietų skaičius permetus taip pat smuktelėjo 2,3 proc. iki 14,5 tūkst. vietų.
Daugiausia kaimo turizmo sodybų Statistikos departamentas fiksuoja Trakų, Zarasų, Ignalinos, Utenos, Molėtų, Klaipėdos rajonų savivaldybėse.
Poilsiautojų labiausiai pamėgtos – sodybos, įsikūrusios prie ežerų.
Ar pavyks konkuruoti su užsieniu?
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas tiki, kad tokios pačios kainos ir kokybės santykio pasiūlymų Lietuvoje ar Pietų Europoje už nakvynę nelabai lengva rasti.
„Jei žiūrėtume pagal tai, ar gyventojas renkasi tik pagal apgyvendinimo būdą, nesvarbu, ar mieste ar kaime, tai lygmuo gana panašus. Į šitą sektorių pažiūrėjus gali atrodyti, kad užsienyje yra geresni orai, bet dirbdami su Europos kaimo turizmo federacija matome, kad ir kitos šalys susiduria su tomis pačiomis problemomis: aktyvus vasaros sezonas apsiriboja apie 100 dienų arba trimis mėnesiais“, - kalbėjo pašnekovas.
Todėl asociacijos vadovas primena, kad verslininkai turi išgyventi likusias dienas su daug mažesniais poilsiautojų srautais ir tokiais pačiai infrastruktūros išlaikymo kaštais.
L. Žibaliūnas, paklaustas, kaip Lietuvos verslininkams privilioti gyventojus atostogauti čia, o ne rinktis užsienio pasiūlymus, teigė, kad įvertinti reikėtų ne tik nakvynės kainą, bet bendras išlaidas.
Pasak jo, nereikia pamiršti skrydžių ir transporto kainos, kas atostogas užsienyje pabrangina.
„Žinoma, tikriausiai nuskridus į Italiją už tą pačią kainą gautum panašią kokybę, bet reikia įvertinti, kad iki Italijos dar reikia nuskristi, dar papildomai kelionei reikia dviejų dienų ir kai viską sudedi, atostogos Lietuvos kaime tampa pigesnės. O čia sėdi po darbo penktadienį į automobilį ir po valandos jau gali ištiesti kojas ežero pakrantėje už tą pačią apgyvendinimo kokybę, geru internetu ir grynu oru bei ramybe“, - teigė L. Žibaliūnas.
Pašnekovas taip pat įžvelgia, kad ateityje lietuviškų kaimo turizmų sodybų dėmesį patrauks ir vis daugiau užsieniečių, kurie gali lengvai į Lietuvą atskristi su pigių skrydžių bendrovėmis. Nors vidutiniškai užsienio poilsiautojas už nakvynę Lietuvoje moka daugiau nei Lietuvos gyventojas, L. Žibaliūnas nemano, kad išaugusi užsieniečių paklausa Lietuvos kaimo turizmo sektoriuje labai stipriai kels nakvynių kainas.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad užsieniečiai vidutiniškai išleidžia daugiau, nes čia naudojasi platesniu paslaugų paketu nei Lietuvos gyventojai. Tas pats vartotojas lietuvis, kuris iš Vilniaus atvažiuoja prie ežero Molėtuose, daug daugiau atsiveža iš namų nei užsienietis, kuris atvyksta, pavyzdžiui, iš Italijos, - komentavo pašnekovas. - Nemanau, kad kainos drastiškai kils, nes iš esmės mes konkuruojame globaliai su savo produktu“.
Pasiteiravus, ką apie rinką rodo duomenys, kad pernai sumažėjo poilsiautojų kaimo turizme skaičius, o kartu ir apie 1 proc. krito kaimo turizmo sodybų skaičius, L. Žibaliūnas teigė: „Manau, kad vienų metų nedidelis susitraukimas gali būti eilinių ekonominių dalykų sukeltas dalykas. Mes visiškai nedramatizuojame situacijos, nes žiūrint ilguoju laikotarpiu sektorius išlipo iš duobės, į kurią buvo stipriai įkritęs 2008 m.”.
“Eurostat” skelbia, kad 2014 m. restoranų ir viešbučių kainų vidurkis sudarė 63 proc. euro zonos vidurkio, Ispanijoje – 134 proc., Prancūzijoje ir Italijoje – 109 proc., Portugalijoje – 75 proc.
Beveik pusė gyventojų negali leisti sau savaitės atostogų ne namuose
Nors Lietuvos gyventojai poilsi kaimo turizmo sodybose gali rinktis iš 655 sodybų, vis dėlto šalies statistika atostogų klausimu yra nepalanki.
Prieš porą metų atliktos apklausos duomenimis net 43 proc. Lietuvos gyventojų, paklausti, ar turi galimybę praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, atsakė į klausimą neigiamai.
Didžiausia dalis negalinčių sau leisti atostogų ne namuose dalis – Tauragėje (65 proc.). Taip pat daugiau nei pusė gyventojų atostogas dėl finansinių galimybių atostogas turi praleisti namuose Telšių (60 proc.), Utenos (54 proc.), Klaipėdos (53 proc.) ir Marijampolės (50 proc.) apskrityse.
Apie du trečdalius (63 proc.) gyventojų atostogas ne namuose sau gali leisti Vilniaus apskrities gyventojai. O geriausiai apklausoje pasirodė Kauno apskritis. Čia negalintys sau leisti atostogų ne namuose pasisakė 33 proc. gyventojų.
Kviečiame išreikšti savo nuomonę! Kiek Jums kainuoja atostogos Lietuvoje ir užsienyje, ar jus tenkina poilsio sąlygos, kaip manote, kas per brangu, o už ką sutiktumėte mokėti ir daugiau? O gal net esate įamžinę jus papiktinusias ar labai patikusias poilsio sąlygas? Pasidalykite! Rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Atostogos“ ir pasidalinkite!