Kapaviečių priežiūra aktualesne tampa ir dėl pasikeitusių Kapinių tvarkymo taisyklių. Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos (LRPA) valdybos pirmininkė Jolanta Sprainaitienė DELFI teigia, kad pagal naująją tvarką kapavietė laikoma netvarkoma, kai ja niekas nesirūpino mažiausiai dvejus metus.
„Jeigu kapavietė netvarkoma, jos priežiūra ir teisė joje laidoti atiteks kitiems asmenims“, – nurodo J. Sprainaitienė.
Kainos priklauso nuo poreikių: gali siekti ir 10, ir 60 eurų
Nuolatinės kapų priežiūros kainos svyruoja ne tik priklausomai nuo kiekvieno poreikių, tačiau ir nuo to į ką kreipiamasi. Kaip pastebi DELFI pašnekovai, mažesniuose miesteliuose dažniausiai ieškoma artimųjų ar pažįstamų, o didmiesčiuose kreipiamasi į įmones.
„Kol kas didžioji dalis gaunamų užsakymų yra iš didmiesčių, bet ir provincijos miestelių gyventojai po truputį keičia tą požiūrį. Jei žmonės gyvena Kaune, o kapavietė Marijampolėje ir ten nieko nepažįsta, tada dažnai neprivažinėsi.
Didmiesčiuose daugiausia kreipiasi įmonės, nes žmonės įmonėmis pasitiki labiau nei fiziniais asmenimis. Jie 100 proc. turi būti garantuoti, kad bus nueita, kokybiškai sutvarkyta, atsiųsta nuotrauka ir pan. O provincijoje žmonės daugiau vieni kitus pažįsta, susitaria ar su giminaičiais, ar su kaimynais. Per pažįstamus susitaria už pinigus. Retai kas skambina iš miestelių ir sako, kad reikėtų prižiūrėti artimųjų kapus“, – pasakoja „Memorus“ vadovė Eglė Balčiūnienė.
Jos teigimu, vien iš nuolatinio kapų tvarkymo neišgyvensi. Dėl to daugumai tai tampa papildoma veikla ir papildomu pajamų šaltiniu.
„Trūkumo darbuotojų nėra, yra daug senjorių, kurioms tai, kaip papildomas darbas. Kas gėlėmis prie kapų prekiauja, taip pat kartais siūlo šią paslaugą ir dar kainos gan didelės būna. Tai tarsi nematoma dalis paslaugų, bet tai vyksta. Retas, kuris tik prižiūrėtų kapavietę ir uždirbtų tokį atlyginimą, kad tik tai galėtų daryti ir nesukdamas galvos pragyventi. Bet reikia ir floristo, apželdinimo specialisto, tai minimalios algos nemokėsi specialistams. Bet tada tokie žmonės pas mus ir projektus įgyvendina, o priežiūros paslauga tampa priedu“, – sako E. Balčiūnienė.
Dėl šios priežasties ir įmonių, užsiimančia tokia veikla nėra daug.
„Kai mes patys administruojame kapines, mums yra paprasčiau. Mes esame vietoje, darbuotojai vietoje, o į kitas kapines mes net Vilniuje nevažiuojame, nes tai būtų pakankamai brangu. Reikia važiuoti, vežti žmones, susidaro didesni kaštai ir žmonės tiesiog neužsakinės tokios paslaugos, nes bus per brangu“, – paaiškina Liepynės ir Kairėnų kapines Vilniuje administruojančio „Labradoras” projektų vadovas Audrius Džiovelis.
Pasak E. Balčiūnienės, nuolatinė kapų priežiūra rinkoje kainuoja nuo 10 iki 60 eurų, priklausomai nuo poreikių ir lankymo grafiko.
„Pas mus kainuoja nuo 20 Eur mėnesį ir mes per mėnesį du kartus aplankome. Būna, kur ir 60 Eur per mėnesį moka už dviejų kartų aplankymą per mėnesį. Pas vyresnio amžiaus senjores kartas arba du kartai apsilankymo ir sutvarkymo kainuoja 10 Eur“, – informuoja ji.
Audrius Džiovelis taip pat tvirtina, kad kainą gali didinti didesni poreikiai. Pavyzdžiui, kokių nors augalų pirkimas ir sodinimas, brangesnių žvakių užsakymas.
„Pas mus kaina yra nuo 30 eurų per mėnesį. Bet tai yra nuolatinė priežiūra: laistymas kiekvieną dieną, šlavimas pagal poreikį, paminklo nuvalymas kartą į savaitę“, – sako jis.
Dėl pasirinktų puošybos elementų ir kitų poreikių, vienkartinio apsilankymo ir sutvarkymo kaina taip pat labai varijuoja.
„Vienkartinio apsilankymo kainos labai įvairios. Daug lemia kokios žvakės ir puokštės pasirenkamos, nes puokštė ir 60 Eur, ir 6 Eur gali kainuoti. Priklauso ir nuo pačios kapavietės, pavyzdžiui, ar ji po medžiu ir pareikalaus daugiau fizinio darbo. Visa tai reikia įvertinti, bet vidutiniškai vienas sutvarkymas su dekoravimu apie 40–50 eurų kainuoja“, – informuoja E. Balčiūnienė.
LRPA valdybos pirmininkė vardija, kad kaina priklauso ir nuo pačio kapo dydžio.
„Kapų tvarkymo kainos yra sutartinės, vertinamas kapo dydis, darbų apimtis, terminai, naudojamos medžiagos ir pan. Vienkartinis arba proginis kapo tvarkymas dažnai atliekamas artėjant įvairioms progoms – prieš visų mirusiųjų dieną, mirties dienos paminėjimui arba tiesiog po laidotuvių.
Vienkartinis kapo tvarkymas kainuoja nuo 20 Eur, papildomai skaičiuojamos gėlės bei kitos sutvarkymui reikalingos medžiagos. Nuolatinis kapo tvarkymas kainuoja nuo 9 Eur per mėnesį, vėl gi papildomai skaičiuojant reikalingas medžiagas. Didesniuose miestuose įsikūrusios įmonės kapų tvarkyti važiuoja ir į kitus miestus, įvertinus atstumą paskaičiuojama ir kainą. Sutvarkytas kapas nufotografuojamas ir nuotrauka siunčiama paslaugų užsakovui“, – sako LRPA valdybos pirmininkė J. Sprainaitienė.
J. Sprainaitienė prideda, kad nauji kapai šiais laikais dažniausiai uždengiami plokštėmis, tuomet nebereikia tokio kruopštaus valymo.
Kreipiasi ir tame pačiame mieste gyvenantys
Pašnekovai portalui DELFI teigia, kad dažniausiai kapų priežiūros paslaugų prireikia emigrantams arba tokių profesijų atstovams kaip gydytojai ar advokatai, kadangi šie yra labai užimti.
„Dauguma mūsų klientų tikrai veiklūs žmonės ir dažnai net gyvenantys tame pačiame mieste kaip ir prižiūrimi kapai. Tiesiog nenori dirbti elementaraus fizinio darbo. Jie ateina, uždega žvakelę ir toliau savo reikalais juda pirmyn. Tai didžioji dauguma klientų yra tų profesijų, kuriems stinga laiko: advokatai, gydytojai ir pan. Antroje vietoje emigrantai, kurie norėtų atvažiuoti, bet dėl objektyvių priežasčių negali. Ir labai maža dalis senjorų domisi šia paslauga, kuriems sveikata neleidžia patiems lankytis. Poreikis tokių paslaugų auga, nes ir atsakomybių, darbų ir reikalų daug, o prižiūrėti reikia – lietuviai pasižymi rūpesčiu artimųjų kapais.
Net pigiau yra, kad kažkas nuvažiuotų ir sutvarkytų, nors tu ir perki darbo jėgą. Nes, palyginimui, tau pačiam reikėtų skirti laiko ir pinigų kelionei bei pačiam sutvarkymui. Rudenį net nuo valandos iki dviejų tenka vienai kapavietei paskirti. Tai kartais ir pusdienį gali tekti skirti“, – DELFI komentuoja „Memorus“ vadovė E. Balčiūnienė.
Ji prideda, kad paprastai viename mieste turi apie 40 klientų, kurie pageidauja nuolatinės kapų priežiūros.
Audrius Džiovelis taip pat antrino, kad dažniausiai dėl nuolatinės priežiūros kreipiasi emigrantai arba ypač užimti žmonės.
„Dažniausiai priežiūros prašo nuo pavasario iki Visų šventųjų dienos, nes žiemą nelabai yra ką prižiūrėti. Nors yra kas nori, kad ir žiemą būtų prižiūrėta. Yra tokių žmonių, kurie užsiėmę, kurie patiki tą darbą darbuotojams ir tai yra teisingas požiūris, nes, manau, kiekvienas sugebėtų pagal receptą išsikepti duoną, bet niekas tuo neužsiima, nes tam yra kepykla. Į kapus žmonės ateina aplankyti artimųjų kapų, pastovėti, pamąstyti, prisiminti, o ne dirbti. Dirbti nusiteikę kiti žmonės kapinėse“, – teigė A. Džiovelis.