Kas Lietuvoje pristato lenkiškų maisto prekių?

Delfi pasidomėjo, ar Lietuvoje yra maisto prekių pristatymo paslaugas iš Lenkijos teikiančių įmonių.

Kainų stebėjimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad tokia paslauga egzistuoja, maisto prekių atvežimu užsiima nedidelės įmonės, tačiau tokia veikla nėra visiškai oficiali, nėra sistemiškumo.

„Jei vykdai internetinę prekybą iš Lenkijos, „užlėki“ ant visų PVM. Lietuviai ten važiuoja pieno, mėsos, daržovių – labai šviežių produktų, tačiau tai – nelabai pristatomi produktai. Datos trumpos, nepapuola į sisteminę logistiką.

Sunku gabenti tokias prekes, nes veikla negali būti visiškai oficiali. Lietuvos piliečiui negali būti parduodamos prekės iš Lenkiškos įmonės, reikia įdėti tam tikrų žingsnių. Daugiau to srauto vyksta per „C2C“, t. y. praeinu pro kaimynus ir sakau: rytoj važiuoju į Lenkiją, kam ir ko reikia“, – pažymi mažmeninės prekybos ekspertas.

Užsienyje pirktas prekes pristatančios įmonės „Atvyko.lt“ atstovas Rolandas sako, kad maisto pervežimo paslaugų neteikia.

„Ten – kita specifika, nes gendantys produktai. El. komercija nėra tiek išsivysčiusi maisto produktams. Tai kol kas neplanuojame pradėti. Kiek man žinoma, tuo niekas neužsiima. Visai kita logistika, tik iš šono atrodo lengva – nupirkai ir atvežei. Ir maržos nėra tokios, kad apsimokėtų: kaina sąlyginai nedidelė, o marža logistiniuose kaštuose ir „susivalgo“. Tas, kas pristato maisto produktus į Lietuvą, turėtų uždirbti tiek pat, kiek ta prekė kainuos ir Lietuvoje. Kol kas mes nematome šioje vietoje jokio verslo ir uždarbio. Mūsų irgi apie tai yra klausę, tik nematome čia didesnio proveržio“, – tikina pašnekovas.

Pastebi milžinišką lietuvių susidomėjimą

Kitos prekių pristatymo paslaugas teikiančios įmonės „Lenkijojepigiau.lt“ vadovas Giedrius Levickas sako, kad lietuvių susidomėjimas tokia paslauga – milžiniškas. Jis tikina svarstęs šią galimybę, tačiau pripažįsta, kad sunku įsivaizduoti jos įgyvendinimą.

„Poreikis maisto pristatymo paslaugos iš Lietuvos gyventojų – milžiniškas, ypač Šiaurės Lietuvoje: Zarasai, Utena, Šilutė, Klaipėda. Žmonės skambina ir klausia, ar vežame maisto produktus. Marijampoliečiai ir kauniečiai patys gali sėsti ir nuvažiuoti, o gyvenantys toliau – reikia daugiau skaičiuoti ir žiūrėti. Daug žmonių ir nusivilia atvažiavę į Lenkiją, galvoja, kad viskas paprasta – atvažiuosi 12 val. išsimiegojęs, bus daug akcijų ir išsirinksi, bet 12 val. jokių akcijų nebėra, o jei yra – tų prekių paprasčiausiai nebėra“, – pasakoja jis.

„Neįsivaizduoju, kaip reikėtų pristatyti, tarkime, į Zarasus aliejaus butelį arba pusę kiaulės arba miltų. Tokie dažniausi klausimai būna. Nežinau, kaip prieiti prie „Bedronkos“ ar kitų didesnių prekybos tinklų ir dirbti „Barboros“ principu: atvažiuoti ryte paimti jau suruoštų žmonių krepšelių ir pristatyti po Lietuvą. Sukurti lietuvišką internetinę maisto parduotuvę, pvz.. „e.bedronka.lt“ – tokia mintis knibžda, bet to padaryti neleidžia laiko klausimas. Man keista, kodėl apskritai dar to nėra. Manau, kad tokį dalyką galėtų įgyvendinti stambus žaidėjas –ta pati „Barbora“ ar kiti, kurie turi didelius pajėgumus, milžiniškų investicijų, infrastruktūrą“, – svarsto G. Levickas.

Petras Čepkauskas

Kodėl „Barbora“ nepristato prekių iš Lenkijos?

„Pricer.lt“ atstovas pažymi, kad „Barbora“ nors ir turi pajėgumų ir schemas Lenkijoje, tačiau dėl ilgos logistinės grandinės tokia veikla būtų sunkiai įgyvendinama.

„Kad neatsirastų lietuviškas PVM, sąlyginai lenkiška „Barbora“ turi pristatyti prekes į kažkokią dėžutę Lenkijoje, iš jos turi paimti kuris nors logistas, kuris vykdo ne prekių perpardavimą, kad neatsirastų PVM, o pervežimo paslaugą. Tada schema veikia, bet iškart matosi, kiek yra dedamųjų, o kad viskas gerai susijungtų – gana problematiška. Tokių įmonių yra, bet jos veikia pusiau oficialiu, pusiau rankiniu būdu“, – sako P. Čepkauskas.

Delfi apie maisto pristatymo paslaugas iš Lenkijos pasiteiravo ir „Barbora“, kuri vykdo veiklą ir Lenkijoje. Jos atstovai patikino, kad tokios galimybės įmonė nesvarsto.

Auga domėjimasis kitomis prekėmis

Nuo vasario mėn. Lenkijoje panaikintas PVM maisto produktams lietuvius paskatino domėtis ir kitomis prekėmis, pastebi pervežimo paslaugas teikiantys verslai. Lietuvos gyventojų užsakymai surenkami iš skirtingų Lenkijos el. parduotuvių, atkeliauja į logistikos sandėlius ir pervežimo paslaugas teikiančios įmonės juos atgabena į Lietuvą. Paprastai prekės iš Lenkijos pristatomos per 1 darbo dieną.

„Užsakymų srautas visada auga. Prasidėjęs karantinas padidino e. komercijos kiekius – padaugėjo pristatymų iš Lenkijos, Vokietijos. Didesnis dėmesys viešumoje žmones pastūmėjo domėtis prekių pristatymo galimybėmis iš Lenkijos, kad patiems nereikėtų nevažiuoti, o prekes galėtų siųstis internetu“, – pasakoja „Atvyko.lt“ atstovas Rolandas.

Anot jo, pagrindinės užsakomos prekės: namų apyvokos daiktai, drabužiai, vaikų prekės, baldai, vitaminai, elektronikos prietaisai. Daugiausia užsakymų atkeliauja iš populiarios lenkų el. parduotuvės „Allegro“. Taip pat, kaip pastebi, dominuoja vaistinės. Rolando teigimu, kai kurių prekių kainos Lietuvoje ir Lenkijoje gali skirtis net kelis kartus.

Kai kurių prekių kainos skiriasi 3 kartus

„Daug žmonių tikrinasi kainas per „Ceneo.pl“, kur galima nusipirkti vieną ar kitą prekę pigiau. Lenkijoje pigesnės prekės tos, kurios pagamintos Lenkijoje, o žinomų prekės ženklų kainų skirtumas nėra toks akivaizdus. Pavyzdžiui, lyginant „Playmobil“ žaidimus, kainos gali skirtis 3 kartus, čiužinių kaina irgi gali skirtis 3 kartus. Kai kurios prekės Lenkijoje – 30-40 proc. pigiau“, – kelis pavyzdžius pateikia pašnekovas.

„Lenkijojepigiau.lt“ atstovas pasakoja, kad užsakymų srautas auga nuolatos, o tokia paslauga domisi gyventojai iš visos Lietuvos.

„Srautas didėja kas mėnesį, žmonių susidomėjimas Lenkija – begalinis. Nuo vasario PVM panaikinimas – buvo papildoma reklama ir paskata apsipirkinėti Lenkijoje. Žmonės domisi maistu Lenkijoje, ir pamato kitas prekes. Sakyčiau, kad nuo vasario 20-30 proc. daugiau srauto, nei buvo prieš tai. Didmiesčiai ar kaimai – vienodas susidomėjimas paslauga“, – pastebi G. Levickas.

Vasaros ir žiemos prekės Lenkijoje – perpus pigiau

Anot pašnekovo, lietuviai Lenkijoje perka viską: nuo dantų šepetėlio, skalbimo mašinos iki saulės baterijų. Be kita ko, prekių užsakymams įtakos turi sezoniškumas: žiemą populiarios rogutės, slidės, o vasarą – lauko baldai, vadinami „kiaušiniai“-sūpuoklės, grilio įrenginiai ir t. t. Pašnekovas palygino ir kainas.

„Lyginant tos pačios kokybės tą patį daiktą, manau, geros kokybės Lenkijoje „kiaušinį“ galima nupirkti už 150 eurų, Lietuvoje – dvigubai brangiau, kainuoja netoli 300 eurų. Vienos populiariausių žiemos prekių – rogučių – kaina Lenkijoje – 40 eurų, Lietuvoje tokios pačios kainuoja 80 eurų. Vaistai, vitaminai – perpus pigesni Lenkijoje“, – vardija verslininkas.

„Žmogus pirko parašiutą, kuris Lenkijoje kainavo 800 eurų, o Lietuvoje – 2300 eurų. Parašiutas svėrė apie 20 kg, pristatymas kainavo apie 15 eurų, o sutaupė apie 1500 eurų. Skirtumas – milžiniškas“, – dar vieną pavyzdį pateikia pašnekovas.

Jis pastebi, kad kartais apsipirkti Lenkijoje žmonės renkasi ne tiek dėl taupymo, kiek dėl platesnio asortimento: „Galbūt ne visada žmogus gali sutaupyti, bet Lenkijoje jis tą prekę randa. Pvz., kai kurių mašinų detalių Lietuvoje įsigyti net nėra galimybės. Tai kartais čia klausimas ne tiek taupymo, kiek radimo.“

Paslaugomis naudojasi daug perpardavinėtojų

G. Levicko teigimu, pristatymo paslaugomis naudojasi ir nemažai prekių perpardavinėtojų.

„Žmonės nusiperka prekių Lenkijoje, o Lietuvoje jau parduoda su kitokiu antkainiu. Pvz., gauname dviratį, ant jo – kiniški lipdukai, lenkiški lipdukai, mes tą prekę atvežame ir uždirbame, ir tas, kuris Lietuvoje parduoda, uždirba. Galima įsivaizduoti, kiek išbrangsta dviratis, kol pasiekia galutinį pirkėją“, – sako jis.

Pašnekovas taip pat pastebi, kad anksčiau žmonės, apsipirkdavę populiarioje kiniškų prekių el. parduotuvėje „Aliexpress“, perėjo prie lenkiškų prekių.

„Iš ten ir siuntimas užtrukdavo, ir grąžinimai sunkūs. Lenkijoje viskas brangiau keliais eurais, bet gali prekę gauti po kelių dienų, galima lengvai grąžinti, paskambinti tam pačiam lenkui pardavėjui, sumažėja barjeras, palyginus su prekyba iš Kinijos“, – dėsto „Lenkijojepigiau.lt“ atstovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)