Prarastas darbas ir pajamos
Prarastos darbo vietos buvo viena iš pagrindinių COVID-19 padarinių jaunimui. 2021 m. kovo mėn. beveik 3 mln. jaunų žmonių iki 25 metų ES buvo bedarbiai. Skaičiuojama, kad nuo pandemijos pradžios jaunimo nedarbo lygis ES buvo padidėjęs nuo 15 proc. iki 17 proc.
Vienu metu Lietuvos jaunimo nedarbo lygis buvo vienas aukščiausių visoje ES (4 vieta). Tačiau situacija po truputį gerėja. Naujausiais liepos mėn. Eurostato duomenimis, visoje ES jaunimo nedarbas siekė 16,1 proc., arba 2,5 punkto mažiau nei prieš metus, o jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus mažėjo 3,1 punkto iki 19,2 proc.
Verta atkreipti dėmesį, kad oficiali nedarbo statistika neatskleidžia tikrojo pandemijos poveikio masto, nes ji fiksuoja tik tuos jaunus asmenis, kurie nedirba ir aktyviai ieško darbo.
Jaunimo prarastos pajamos taip pat yra ryškus COVID-19 padarinys. Be tų jaunuolių, kurie per pandemiją neteko darbo, pajamas prarado ir tie, kurie vis dar dirba. Europos jaunimo forumo ataskaitoje apie COVID-19 pasekmes jaunimui rašoma, kad per pandemiją daugiau nei vieno iš keturių (28 proc.) jaunų darbuotojų pajamos smarkiai sumažėjo.
Jaunų darbuotojų pajamų praradimas kelia nerimo, nes jiems paprastai ir taip mokami mažesni atlyginimai nei kitoms amžiaus grupėms. ES daugiau nei vienas iš keturių jaunų žmonių gauna minimalų atlyginimą, palyginus su vienu iš dešimties suaugusiųjų.
Prarastos pajamos ir darbas sukėlė didelių pasekmių ir psichologinei jaunimo būklei – per pandemiją pastebimai išaugo jaunuolių susirūpinimas, nerimas, streso lygis dėl savo ateities.
Su tokiomis pačiomis problemomis susidūrė ir Lietuvos jaunimas. Anot ekonomisto ir jaunimo organizacijų atstovo, būtent jaunuoliai per pandemiją nukentėjo skaudžiausiai, o su pandemijos sukeltais randais jiems dar teks ilgai gyventi. Kaip pandemijos padariniai atsilieps jų karjerai bei pensijai ir kaip teks gyventi su augančia valstybės skola, atsako Delfi kalbinti ekspertai.