Prekybos centruose lietuvių išradingumui nėra ribų

Tiesiog iš taupumo, o gal apsėsti nevalyvos manijos, kai kurie – iš nevilties ar dėl skurdo, dar kiti – piktybiškai. Prekybos tinklai ir parduotuvės nuolat investuoja į apsaugą nuo vagysčių, kurios yra ne atsitiktiniai, o nuolatiniai veiksniai prekybos tinkluose.

Lietuviai prisigalvoja įvairiausių būdų, kaip nusikalsti, kad tik nereikėtų mokėti už prekes ar mokėti visą kainą. Tačiau ne visi vagys bando išsinešti itin vertingas prekes, dalis sukčiautojų prisigalvoja keisčiausių būdų, kaip sąžiningai neatsistoti į eilę prie kasų.

Prekybos tinklams vagiančių klientų keliami nuostoliai – didelis galvos skausmas. Visi jie samdo apsaugos darbuotojus, įdiegia prieš vagystes orientuotas sistemas, tačiau eliminuoti šio nemažus nuostolius nešančio maro kol kas nepavyksta. Bet ir ne visi taupumo būdai tikriausiai galėtų būti laikomi vagyste: ar nuskabius nuo šakelių pomidorus ir palikus šakeles lentynoje, jau nusikalsti?

Gyventojų pasiteiravus, kokius apgavysčių ar vagysčių atvejus jie pastebi besilankydami parduotuvėse, galima prieiti išvadą, kad dalis lietuvių gali padaryti viską, kad tik nusuktų vieną kitą eurą ar net euro centą.

Vilnietis Paulius pasakoja vaisių daržovių skyriuose pastebintis, kad kai kurie pirkėjai nuskabo vaisius ar daržoves, pavyzdžiui, vynuoges ar pomidorus, nuo šakelių ir jas palieka bendroje lentynoje.

„Dar su kuo susiduriu, kad, kai būna sveriami riešutų-razinų mišiniai, tai kai kurie išsirenka riešutus ir juose palieka beveik vien razinas“, – savo pastebėjimais dalijasi sostinės gyventojas.

Tuo metu Akvilė teigė ne kartą girdėjusi, kaip savitarnos kasose kai kurie klientai sverdami pasirenka pigesnės prekės kodą: pavyzdžiui, vietoj brangių saldainių įmuša paprastus ledinukus arba vietoj pistacijų – žemės riešutus. Be to, į maišelį kai kurie bando prisikrauti įvairių rūšių obuolių, o sumoka už pačius pigiausius.

Taip pat sostinėje gyvenanti Eglė pasakojo pati mačiusi, kai žmonės pirkdami dėžutes, kibirus ar kitas didesnes taras, į juos įmeta kokių nesunkių daiktų.

„Pavyzdžiui, viena moteriškė pirko plastikinę dėžutę, o į jos vidų įdėjo minkštą žaislą. Bet kai tai mačiau, kasininkė pastebėjo, nes viską atidžiai patikrino. Tą moteriškę pardavėja pabarė, sako – jūs manote esate protingesnė už kitus, tačiau apsaugos neiškvietė. Moteris turėjo už viską susimokėti, - prisiminė vilnietė. - Ir kai perku kokius alkoholinius butelius dėžėse visada matau, kad kasininkės jas kruopščiai patikrina. Kažkada užklausiau, tai sakė, kad žmonės dažnai sukeičia butelius, todėl joms liepta atidžiai tikrinti“.

Edita prisipažinusi pastebėjusi, kad drabužių parduotuvėse, kur prekės ne su brūkšniniais kodais, vagys perklijuoja kainas – vietoj didesnės randa mažesnę. Dėl galimai tokio atvejo mergina ir pati vos nenukentėjo.

„Prieš keletą metų man kartą aiškintis dėl to teko: ant suknelės pamačiau vieną kainą, ji man tiko, tačiau pardavėja pasakė, kad čia aš ją neva apgauti bandau, nes po ta kaina buvo užrašyta kita - daug didesnė, kurios visai nepastebėjau. Nežinau, kas ten buvo nutikę, bet pirma kilusi mintis buvo ta, kad prieš mane šitas drabužis buvo patekęs į parduotuvių sukčių rankas“, – įtaria Edita.

O štai Kęstutis pasakoja pastebėjęs visiškai absurdiškus pirkėjų „įpročius“: nulaužia nuo bananų galus, ar į kiaušinių dėžutę susideda jiems gražiausiai atrodančius kiaušinius.

Atviravo, kaip elgėsi Anglijoje

Dar įdomesni Didžiojoje Britanijoje studijavusio Algio prisiminimai.

„Užsienyje prekybos centre pirkdavome brangesnes daržoves, kurias reikėdavo pačiam pasisverti, ir sverdavome kaip pigesnes. Pavyzdžiui, perki paprikas ir sveri kaip bulves. Tarp studentų iš Rytų šalių – tai buvo taip masiškai daroma, kad pardavėjai tai matydavo, bet jau nieko nesakydavo“, – pasakojo jis.

Algis pasakojo, kad vienas niekada taip nesielgdavo, bet kai studentai eidavo į parduotuvę kartu, o aplink ir visi taip elgdavosi, teko ir jam nusižengti.

„Tuomet tai atrodė vos ne pokštas, – atviravo pašnekovas. – Tiesa, nepaminėjau dar etikečių perklijavimo nuo prekės ant prekės, jei buvo įmanoma tai padaryti“.

Pasiteiravus apie daugiau vagysčių atvejų, Algis prisiminė ir Didžiojoje Britanijoje veikiantį „Argos“ prekybos tinklą, kur prekės parduodamos išsirinkus kataloge. Jų šūkis – jei prekė nepatinka, per dvi savaites gali grąžinti be jokių įsipareigojimų. „Aparatūra (muzikos centrai, kolonėlės, televizorius, dulkių siurblys) mūsų bendrabutyje keisdavosi nuolat, kol kažkokį brangų daiktą pražiopsodavome grąžinti reikalaujamu laiku, - tęsė dėl savo studentų laiko apgailestaujantis Algis. – Šiaip šūkis – jei nepatinka, grąžinkite be jokių įsipareigojimų, būdavo aukso kasyklos: įvairūs padažai ne kartą grįžo atgal į įvairias parduotuves. Ne kiekvienas ištverdavo nebylią vadybininko pašaipą, kol vyksta grąžinimo procesas ir reikėjo aiškinti, pavyzdžiui, kokie neskanūs buvo kepsniai, bet iš keleto jų liko tik du. Ir daugiau istorijų – alergija nuo šampūno ar per mažai saldūs ledai“. Ne tik iš skurdo Dėl vagysčių iš prekybos tinklų skandalus įklimpsta ne tik asocialūs ar nuo skurdo kenčiantys asmenys. Pernai birželį buvęs Lietuvos kelių policijos vyriausiasis komisaras bei teisėjas Eugenijus Mačiulaitis užsitraukė gėdą, kai prieš teisėjus stojo dėl iš prekybos centro pavogto degtinės butelio. Dar 2011 m. DELFI rašė apie garsų režisierių Šarūną Bartą, kuris pripažintas kaltu už pavogtą šampūno buteliuką iš „Maximos“ parduotuvės. Pernai balandį nemalonios viešumos sulaukė ir ilgametė Vilniaus advokatė Svetlana Brencienė, kuri apkaltinta iš prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvės pavogusi knygą. Parduotuvių ir prekybos tinklų savininkams tenka kovoti su ne tik atsitiktinėmis vagystėmis, bet ir piktybiškai nepasimokančiais gyventojais. Dar 2009 m. portalas DELFI rašė apie tuomet 22 metų sulaukusią merginą, kuri buvo nuteista už smulkią vagystę jau 14 kartą. Nuostoliai svyruoja nuo 0,5 iki 1 proc. Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pritaria, kad prekybininkams kova su vagišiais – lyg Sizifo darbas. Ypač jų suaktyvėjimas pastebimas į šalį atkeliavus krizei. „Tikslaus pagautų asmenų skaičiau negaliu pasakyti. Tokios statistikos nevedame, bet jis išlieka stabilus, – kalbėjo pašnekovas. – Labai priklauso nuo ekonominės situacijos. Pavyzdžiui, prasidėjus krizei 2008-2009 m. gerokai išaugo vagysčių skaičius. Mes, kaip įmonė, kuri reagavo į krizę, turėjo mažinti išlaidas, tarp kurių – ir išlaidos saugumui. Labai stipriai tai pajutome ir turėjome peržiūrėti savo politiką apsaugos klausimu. Teko vėl iš naujo stiprinti apsaugą, nes tuo metu vagysčių skaičius buvo gerokai išaugęs“. Pasak pašnekovo, dabar ekonominė situacija stabili, todėl vagysčių skaičius pernai panašus į užpernai metų. „Dažniausiai įvykstančias vagystes būtų galima pavadinti „verslinėmis“ – kai vagiamos prekės, kurias vagys vėliau parduoda. Tai dažniausiai vertingesnės ir kompaktiškos prekės, kurias galima užsikišti už drabužių: alkoholiniai gėrimai, parfumerijos prekės“, – vardijo D. Ryliškis. Pasak jo, dažniausiai tokiais nusikaltimais užsiima asocialūs, priklausomybių turintys asmenys. Kalbėdamas apie nuostolių mastą, prekybos tinklo „Norfa“ atstovas užsiminė, kad jis gali siekti 0,5-1 proc. nuo visos apyvartos. Itin daug dėmesio savitarnos kasoms

Prekybos tinklo „Iki” viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigė, kad šis tinklas didžiąją dalį vagysčių išsiaiškina. Dažniausiai bandoma išsinešti alkoholinius gėrimus, gerai žinomų prekių ženklų namų komforto ar bakalėjos prekes. „Itin didelį dėmesį skiriame ir savitarnos kasų zonos priežiūrai, tad vagysčių čia pasitaiko retai“, – teigė ji. Kad ir kokie patyrę ir profesionalūs apsaugos darbuotojai dirbtų parduotuvėse, vagysčių atsikratyti visgi nepavyksta. Tam pritaria ir prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene vadovė Giedrė Bielskytė. „Gaila, tačiau bandymų išsinešti prekes nesumokėjus iš prekybos centrų nemažėja. Kita vertus, daugėja nustatytų tokių atvejų. Tai reiškia, kad mūsų apsaugos darbuotojai kiekvienais metais tik stiprėja, randa vis daugiau būdų, kaip sutrukdyti vagystei“, – teigė ji. „Rimi“ prekybos tinklo atstovė teigė, kad dažniausiai taip pat bandoma išsinešti alkoholinius gėrimus, tačiau kartu paminėjo šokoladą, saldainius, kosmetiką ir kavą. „O taip pat ir kiti maisto produktai – rūkytos dešros, sausainiai, aliejus ir pan.“, – pridėjo G. Bielskytė. Paskutiniu metu „Rimi“ prekybos tinklas pastebi, kad dažniau bandoma išsinešti brangesnių prekių arba daugiau prekių, kurių bendra vertė didesnė.

„Greičiausiai tai susiję su tuo, kad nuo pernai padidėjo riba, nuo kurios už vogtus daiktus gresia baudžiamoji atsakomybė: anksčiau buvo 1 MGL (minimalus gyvenimo lygis – red., nuo pernai – 38 eurai), dabar – 3 MGL (114 eurų – red.)“, – pridėjo tinklo atstovė. Kiek prekybos tinklas „Rimi“ patiria nuostolių dėl vagysčių, G. Bielskytė teigė neskelbianti. Pasak jos, kai kurie apsaugos darbuotojai jau pažįsta „etatinius“ vagišius. „Viename didmiestyje apsaugos darbuotojai vargsta su garbaus amžiaus senute, kuri atėjusi apsipirkti kaskart naudoja tą patį triuką: susimokėjusi už krepšelį produktų, išsikrovusi juos, po kurio laiko grįžta į parduotuvę ir prisikrauna dalį tų pačių prekių – dalį naujų. Kasose iškrovusi naujas, rodo pirkimo čekį ir sakosi už jas jau sumokėjusi, bet įeinant į parduotuvę neva buvo pamiršusi parodyti apsaugai, kad jas įsineša. Apsaugos darbuotojai jau pažįsta šią senutę iš veido“, – pasakojo G. Bielskytė. Per mėnesį daugiau nei 800 vagysčių Kad sugaunama vis daugiau vagišių pastebi ir „Maxima“ prekybos tinklo atstovė spaudai Renata Saulytė: „Kokia laki vagišių fantazija bebūtų, tobulėja ne tik apsaugos sistemos, diegiamos prekybos tinkluose, bet akylesni ir labiau patyrę tampa ir apsaugos darbuotojai“. Pasak jos, per paskutinius keletą metų vagysčių atvejų šio prekės ženklo parduotuvėse mažėja, nes daugiau dėmesio skiriama vagysčių prevencijai. „Maxima“ prekybos tinkle per mėnesį vidutiniškai užfiksuojama kiek daugiau nei 800 vagysčių. Vidutinė vienos vagystės suma – apie 40 eurų.

Įvertinti, kokį nuostolį prekybos tinklas patiria dėl vagysčių, R. Saulytė negalėjo: „Įvardyti konkrečią nuostolių sumą – sudėtinga. Vagysčių įvykdoma įvairių, kartais joms ryžtasi mūsų klientai, o kartais darbuotojai. Tad ir padaroma žala gali būti skirtinga“. Pašnekovė pastebėjo, kad daugiau vagysčių pasitaiko provincijose, kur didesnis nedarbas, tačiau priminė, kad tarp vagių – ne vien neturtingi, skurstantys asmenys. „Maxima“ prekybos tinklas pastebi, kad moterys dažniau vagia moterišką apatinį trikotažą bei kosmetiką, vyrai – skutimosi peiliukus, brangesnius alkoholinius gėrimus. „Pasitaiko ir vagiančių vaikų. Dažnai jie taikosi į saldumynus. Yra ir nuolatinių vagišių, kurie mūsų apsaugos darbuotojams gerai žinomi. Neretai jie daro „reidus“ po visas parduotuves, vieną dieną, bandant pavogti prekę sulaikomas vienoje, kitą – jau kitoje. Paprastai tai būna asocialūs asmenys“, – komentavo R. Saulytė. Pasak jos, beveik visi vagysčių būdai parduotuvių apsaugos darbuotojams yra žinom. Deja, vagys taip pat tobulėja. Norite pasidalinti savo patirtimi? Papasakoti, kokių pirkėjų ar pardavėjų gudrybių pastebėjote? Kviečiame tai padaryti! Rašykite el.paštu [e-mail] arba žemiau: