ELTA skelbė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su A. Palioniu.
„Svarbiausia žinutė yra tai, kad siūloma priemones, kurios suteiks daugiau lėšų mažesniems ūkiams – (remiamų. – ELTA) pirmųjų hektarų didinimas nuo dabartinių 30 hektarų iki 50 hektarų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas J. Neverovičius.
Jo teigimu, lubos galėtų siekti 100 tūkst. eurų nuo 2022 metų.
„Lubos yra signalas apie tai, kad žemės ūkyje turi įvykti pokyčiai. Tai yra skaidrinimo signalas žemės ūkio sektoriui, kad mažėtų pilkoji zona, kad atlyginimai, kiti dalykai būtų apskaitomi oficialiai. (...) Taip pat įgalina ateityje kalbėti apie lubų mažinimą, kai bus didesnis aiškumas dėl to, kokia yra bendra ES politika“, – sakė patarėjas.
Žemės ūkio ministras A. Palionis sakė, kad 100 tūkst. eurų dydžio tiesioginių išmokų lubos nustatytos 2021–2027 metų ES daugiametėje finansinėje perspektyvoje.
„Europos Vadovų Taryboje buvo kalbama ir apie 60 tūkst. eurų lubas naujam laikotarpiui, bet dokumentuose, kurie yra pateikiami Europos Parlamento patvirtinimui, yra 100 tūkst. naujam laikotarpiui”, – sakė A. Palionis.
Europos Vadovų Taryboje liepą Lietuva išsiderėjo didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams: 2021 metais jos sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą.
Šiuo metu tiesioginės išmokos Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
G. Nausėda anksčiau sakė, kad sieks įteisinti išmokų žemdirbiams lubas. Savo ruožtu A. Palionis tvirtino, kad tai Lietuvos ūkininkams blogintų konkurencines sąlygas.