Viename Seimui pateikto projekto priedų nurodoma, kad 2021 metais namų ūkių su vaikais
skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 15,2 proc., o 2023 metais siekiama poveikio rodiklio reikšmė yra 16 proc.
Tai nurodyta prie 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatyto uždavinio gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas s derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus.
„Prezidentas biudžeto projektą vertina kaip rimtą žingsnį siekiant padėti žmonėms ir verslams energijos kainų krizės akivaizdoje. Pažeidžiamiausių visuomenės grupių pajamų didinimo kryptis yra kokybiška ir gera, labai reikalinga.
Nepaisant to, matant biudžeto projektą, nerimą kelia vienas skaičius. Biudžeto projekto priede, kuris eina kartu su biudžetu, matome prognozuojamus vykdomos politikos rezultatus. Nerimą kelią namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygis. Biudžeto projekte skaičiuojama, kad jis padidės, kai tokių tikslinių grupių, kaip senjorai, žmonės su negalia situacija projektuojama gerėjanti, nors ir ne ženkliai.
Tai indikuoja, kad namų ūkiams su vaikais pasirinktos priemonės gali būti nepakankamos. Prezidentas kviečia peržiūrėti, ar svarstant Seime tikrai dabar numatytos priemonės yra pakankamos“, – pirmadienį laidoje „Piniginiai reikalai“ sakė I. Segalovičienė.
Savo ruožtu M. Majauskas nurodė, kad minimi rodikliai biudžete gali būti korektūros klaidos.
„Pats kreipiausi į Finansų ministeriją, kad patikslintų. Yra keli skurdo rizikos lygio rodikliai, kurie, matome, net ir įgyvendinus užsibrėžtus tikslus, prastėja. Gal ten yra korektūros klaidos“, – sakė jis.
Šeimos kortelė
I. Segalovičienė taip pat kalbėjo, kad su biudžetu siūlomi sprendimai elektros, dujų kainų amortizavimui, tačiau pagalbos amortizuojant specifiškai maisto kainų augimą nematyti.
„Tik per bendrą pajamų didinimą – didinami vaiko pinigai 5 eurais, o išmokos dalis pažeidžiamoms šeimoms, kuriose auga apie 130 tūkst. vaikų – tik 3 eurais. Matant bendrą maisto kainų infliaciją, Lietuvoje ji yra dvigubai didesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. Faktiškai pažiūrėjus, labiausiai augo pieno, duonos, aliejaus, daržovių produktai. Tai yra labai jautru, nes kai kurioms šeimoms individuali infliacija būtent išlaidos maistui bendrame biudžete yra ženkliai didesnės negu 20 ar 30 proc.
Prezidentas sako, kad nereikėtų užsimerkti į šitą problemą ir pasižiūrėti, ar tikrai pinigų didinimo kryptis yra pakankama. Patys skaičiai biudžete rodo, kad šeimų situacija blogės. Turėtume ją bent išlaikyti nepakitusią.
Prezidentas taip pat sako, kad turi būti trumpalaikiai ir ilgalaikiai sprendimai. Kalbant apie trumpalaikius, žinoma, tai yra pasekmių švelninimo kelias. Prezidentas labai rezervuotai vertina galimybes šiame etape mažinti PVM maistui, be saugiklių ir struktūrinių sprendimų. Lygiai taip pat kaip PVM maistui tarifas, mūsų manymu, tikrai turėtų būti svarstomas kartu su mokesčių reforma.
Taip pat turėtume galvoti apie pačius pažeidžiamiausius. TVF ir kitos tarptautinės organizacijos akcentuoja taiklių priemonių taikymą. T. y. skirtų tikslinėms grupėms, laikino pobūdžio. Lyginant su kitomis šalimis, mes Lietuvoje tokių priemonių labai stokojame. Todėl šią neužpildytą vietą galėtų užimti taikli Šeimos kortelės priemonė.
Jos dabar taikomos – fizinės ir išmani programėlė. Jų pagalba galėtume papildomai panaudoti kaip valstybės instrumentą finansiškai padėti labiausiai pažeidžiamoms šeimoms, padarant maisto produktus labiau prieinamus. Tai galėtų būti labai įvairūs mechanizmai. Prezidentas kviečia ir ragina padiskutuoti, pamąstyti, paanalizuoti situaciją ir pabandyti įsivertinti, ar tikrai negalime geriau apsaugoti šeimų“, – sakė prezidento patarėja.
M. Majauskas šiuo klausimu buvo skeptiškas.
„Norėtųsi kuo mažiau kortelių, talonų. Geriau tiesiog taikyti ilgalaikes tvarias priemones, kuriomis yra didinamos žmonių pajamos. Dabar duosi tą kortelę, tai kiek – pusei metų, metams? Po to reikia spręsti atimti ar pratęsti.
Geriau taikyti tvarius sprendimus, kurias mes skatiname žmones dirbti, mažiname socialine atskirti, užtikriname, kad sunkiai uždirbtas pajamas žmogus galėtų pasirinkti, kur išleisti.
Daug prasmingesnis kelias yra tvarus pajamų didinimas nei vienkartinių kortelių dalinimas“, – sakė jis.
Savo ruožtu I. Segalovičienė svarstė, kad papildoma parama per šeimos korteles galėtų pradėti veikti gana greitai.
„Tai priklausytų nuo pasirinkto mechanizmo. Valstybė ne kartą yra pademonstravusi savo galimybes su skaitmeniniais procesais susitvarkyti pakankamai greitai.
Šeimos kortelė jau veikia, reikėtų ją adaptuoti, o tai administravimo klausimas. Esant politinei valiai, mechanizmas į įgyvendinimą galėtų būti paleistas puikiai“, – sakė ji.
Parama gyventojams ir verslui
M. Majauskas laidoje „Piniginiai reikalai“ dėstė, kad biudžeto projekte yra apsčiai pagalbos priemonių.
„Gyvename energetinio karo sąlygomis, o tai lemia milžinišką infliaciją. Todėl valstybė negali sėdėti sudėjusi rankų. Turi visomis įmanomomis priemonėmis ginti piliečių ir verslo interesus.
Tam šiame biudžete yra planuojama maždaug milijardas eurų elektros ir dujų kainų kompensavimui ir dar apie pusantro milijardo pajamų didinimui. Tai labai svarbu šiame kontekste, o ypatingas dėmesys yra skiriamas patiems pažeidžiamiausiems.
Pensininkams per 2 metus pensijos padidės maždaug 30 proc. Lygiai taip pat ir minimali mėnesinė alga – per 2 metus augimas yra apie 30 proc. Tokių sparčių augimo šuolių mes tikrai seniai nematėme.
Sutinku, kad reikia apsaugoti pažeidžiamiausius. Jie neturi galimybės skolintis, jie neturi santaupų, todėl dažnai yra priversti riboti savo būtiniausius poreikius. Manau, kad turime koncentruotis į juos ir biudžetas tai atliepia.
Be to, siekiame apsaugoti tiek piliečius, tiek verslą. Verslui yra mokesčių atidėjimai, elektros kainų kompensavimas, parama investicijoms ir lengvatinės paskolos“, – priminė jis.
Papildyta:
Finansų ministerija „Delfi“ antradienį patikslino, kad aptariamas rodiklio pokytis yra korektūros klaida.
„Informaciją apie rodiklių faktines ir siektinas reikšmes ateinančiais metais mums teikia 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nurodyti už rodiklius atsakingi valdymo sistemos dalyviai (dažniausiai ministerijos), šiuo konkrečiu atveju – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. SADM mums jau pateikė atnaujintą šio rodiklio reikšmę – 14,8 proc. Teikiant patobulintą 2023 metų biudžeto projektą Seimui, šis rodiklis bus patikslintas“, – rašoma komentare.