Lietuviai įsiskolina valstybei
Lietuviai yra vieni mažiausiai paskolų turinčių Europos gyventojų, tačiau taip yra tik dėl to, kad piniginėje – centai. Nors reikalų su kreditoriais lietuviai turi nedaug, tačiau įsiskolinimų netrūksta. Tiesa, dauguma jų – valstybei: „Sodrai“, Užimtumo tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai.
„Tai nėra tos skolos, kad kažkas pasiėmė pinigų ir padarė blogų finansinių sprendimų. Tai labiau skolos, ateinančios iš materialinio nepritekliaus“, – aiškino „Kurk Lietuvai“ atstovas Rokas Keršys.
Nedarbas mažėja
Užimtumo tarnyba pastebi, kad nedarbas Lietuvoje mažėja ir jau dabar skaičiuojama 3 procentais mažiau nedirbančių.
„Lietuvoje šiuo metu yra registruota kiek daugiau negu 143 tūkstančiai žmonių, ieškančių darbo“, – teigė Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.
Tai reiškia, kad lietuviai pamažu grįžta į darbo rinką, todėl tikimasi, kad skolas valstybei greitai galės grąžinti.
„Pandemijos laikotarpiu nedarbas buvo labai išaugęs, bet net ir Europos kontekste šie skaičiai vis dar yra teigiamų tendencijų atspindys ir darbo rinkos gyvybingumo atspindys“, – teigė I. Balnanosienė.
Problemos darbas neišspręs
Antstoliai tikina, kad, lietuviams grįžtant dirbti, prasiskolinimo problema niekur nedings, atvirkščiai – naujus darbuotojus senos skolos ims pjauti dar labiau.
„Per tą laikotarpį išaugs ne tik palūkanos, bet ir prisidės kitos skolos administravimo išlaidos“, – aiškino antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.
Todėl, anot skolininkų problemas nagrinėjančių specialistų, labai didelei daliai bedarbių tiesiog nėra paskatų grįžti į darbo rinką.
„Jie žino, kad net jei ir pradės dirbti, jų ir iki pusės algos gali pasiimti antstoliai, mokesčiai“, – teigė R. Keršys.
Būtent dėl šios priežasties Antstolių rūmai siūlo mokesčių atostogas. Tikimąsi, kad tai paskatintų dirbti legaliai bei padėtų valstybei sutaupyti dešimtis milijonų eurų.
„Mūsų siūlymas, pavyzdžiui, po trijų mėnesių, jau kada žmogus įprastai yra išlaikęs bandomąjį laikotarpį, gauna didesnį atlyginimą, jis galėtų ir pradėti tęsti skolų grąžinimą“, – teigė D. Satkauskienė.
Pasiūlymas kritikuojamas
Skolininkų atostogos – jau nėra naujas terminas. Dabar jį siūlo ir vartojimo kreditų bendrovės, o prieš metus skolų turintiems verslams šią alternatyvą siūlė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dabartinį antstolių pasiūlymą kritikuoja.
„Tuo galėtų būti piktnaudžiaujama, nes tapti skolininku nėra sudėtinga – aš paskolinu jums, jūs paskolinate man, vieni kitiems negrąžiname ir, žiūrėkite, turime mokestinę privilegiją“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
„Kurk Lietuvai“ atstovai taip pat abejoja, ar antstolių pasiūlymas yra ta išeitis, kurios reikia lietuviams.
„Kai tau jau reikia daryti lengvatą, reiškia, kad tai yra simptomas, kad kažkokia problema egzistuoja ir tu ant jos uždedi kažkokį pleistrą. Galbūt būtų galima domėtis, kodėl žmonėms reikia šių lengvatų? Galbūt reikia fokusuotis į algas, kelti profsąjungų galią, kelti profsąjungų dalyvavimą, darbo teises stiprinti“, – teigė R. Keršys.
Siūlo kitas alternatyvas
Anot ministerijos, kur kas logiškiau būtų skolininkams padėti ne tik pasiūlius skolos atostogas, bet taip pat ir sumažinus išskaičiuojamas sumas tiek ir dirbantiems, tiek nedirbantiems skolininkams bei sugriežtinus baudas už nelegalų darbą.
„Tam, kad asmenys neiškristų ir darbo rinkos, kad liktų joje, dirbtų, mokėtų ir grąžintų skolas“, – teigė V. Šilinskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikisi, kad jų pasiūlymas dėl mokesčių atostogų jau rudens sesijoje galėtų atsidurti Seime.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
Antstolių rūmai: gaila, kad neįsigilinta į pasiūlymą
Po publikacijos su Delfi susisiekė Lietuvos antstolių rūmai. Jų teigimu, kai kurie pašnekovų teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Pateikiame komentarą:
„Gaila, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neturėjo laiko įsigilinti į Lietuvos antstolių rūmų pasiūlymą. Lietuvos antstolių rūmai siūlo „mokesčių atostogas“ suteikti visiems į darbo rinką grįžtantiems ilgalaikiams bedarbiams, o ne vien tiems, kurie turi skolų. Taigi, socialinės apsaugos ir darbo viceministro V. Šilinsko išsakoma kritika, esą žmonės galėtų piktnaudžiauti ir tyčia tapti skolininkais dėl „mokestinės privilegijos“, yra visiškai nepagrįsta. Ilgalaikis bedarbis, išleistas į „mokesčių atostogas“, neturėtų jokio tikslo „prisikurti“ fiktyvių skolų ir dar papildomai mokėti antstoliams už jų išieškojimą.
Lietuvos antstolių rūmų požiūriu, būtent „mokesčių atostogos“ būtų sąžininga priemonė, nes visi būtų skatinami įsidarbinti legaliai. Prasiskolinę žmonės (dalis kurių tapo skolininkais dėl savo pačių neatsakingo elgesio), netaptų labiau privilegijuotais palyginti su tais, kurie nevairuoja išgėrę, neviršija greičio, laiku moka visus mokesčius ir pan.
Apmaudu, kad vien skolininkams įvairias lengvatas siūlanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nutyli, iš kieno kišenės tokios lengvatos būtų finansuojamos. Juk tai – finansinės naštos permetimas ant privačių išieškotojų ir sąžiningų mokesčių mokėtojų pečių. Tai atitolinta galimybė sulaukti teisėtai priklausančių paskolintų pinigų. Tai komunalinių paslaugų brangimo grėsmė. Tai rizika nebegalėti pasinaudoti vartojimo kreditais gydymui, mokslui ar kitoms reikmėms nedideles pajamas gaunantiems žmonėms. Juk dėl keleriopai išaugusios kreditavimo rizikos finansinių paslaugų prieinamumas taip pat keleriopai sumažėtų.
Taip pat gaila, kad „Kurk Lietuvai“ atstovas R. Keršys, prieš komentuodamas skolų situaciją, nespėjo susipažinti su aktualiais statistikos duomenimis. Šiuo metu jau nebegalima tvirtinti, kad dauguma žmonių prasiskolinę valstybei ir kad tai „skolos, ateinančios iš materialinio nepritekliaus“.
Antstoliams išieškoti pateiktų skolų valstybei ir skolų privatiems asmenims kiekiai apylygiai: skolos valstybei sudaro 52 proc. visų vykdomų išieškojimo procesų, o skolos privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims – 48 proc. Tačiau, jei palygintume reikalavimų sumas, tai privačių fizinių ir juridinių asmenų reikalaujamų skolų bendra suma už valstybės reikalaujamą sumą yra net 5,4 karto didesnė. Šių metų viduryje privatūs kreditoriai siekė susigrąžinti 3,8 mln. Eur, o valstybės institucijos – 0,7 mln. Eur skolų.
Ir tikrai ne visų šių skolų priežastis yra „materialinis nepriteklius“, kurį patiriančius žmones reikėtų mūsų visų sąskaita gelbėti. Privačių fizinių ir juridinių asmenų reikalaujamos skolos – tai laiku nesumokėti atlyginimai darbuotojams, sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padaryta žala, įsiskolinimai už įvairias paslaugas, darbus ir prekes, negrąžintos paskolos bankams ir kitoms finansinių paslaugų įmonėms, nesumokėti išperkamosios nuomos mokesčiai, iš vartotojų ginčų kilusios skolos, bylinėjimosi išlaidos, taip pat vaikams priteistas išlaikymas (vadinamieji alimentai). Skolos valstybei – tai laiku nesumokėti mokesčiai (žemės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, teismo žyminis mokestis ir kt.), baudos už administracinės teisės pažeidimus (vairavimą išgėrus, greičio viršijimą, aplinkosaugos taisyklių nesilaikymą, nelegalų ginklo laikymą ir kt.), baudžiamosiose bylos paskirtos baudos, Konkurencijos tarybos paskirtos baudos, Valstybinei ligonių kasai priteistos skolos už gydymą valstybės medicinos įstaigose ir kt.“, – komentuoja Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.