Tuo tarpu net ketvirtadalis apklaustųjų nežinojo, ar jiems pensijoje reikės papildomų lėšų be „Sodros“ pensijos, o 17 proc. atsakė, kad jiems papildomų lėšų nereikės. Tai atskleidė vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu šį rugsėjį „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, rašoma bendrovės pranešime.
Pajamos pensijoje kris drastiškai, bet tai įvertina ne visi
Nuomonės dėl papildomų pajamų šaltinių pensijoje poreikio šalia „Sodros“ pensijos dažniau neturėjo jaunesni (18-25 m.), mažesnes pajamas gaunantys (201-300 eurų) gyventojai. Tuo tarpu vyresnio amžiaus (56 m. ir daugiau), nebaigę vidurinio išsilavinimo, mažas pajamas gaunantys (iki 200 eurų) dažniau mano, kad jiems papildomų lėšų šaltinio pensijoje nereikės. O tai, kad „Sodros“ pensijos senatvėje nepakaks, dažniau mano 26-55 m., didesnes pajamas (daugiau kaip 500 eurų) gaunantys gyventojai.
Šių metų liepą vidutinė „Sodros“ pensija šalyje turint būtinąjį stažą siekė 323,7 euro ir tesiekė beveik 45 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“, kuris šių metų antrąjį ketvirtį buvo beveik 722 eurai.
„Tyrimas atskleidė, kad gana didelė dalis žmonių, ypač jaunimo ir mažiau uždirbančių, nesuvokia, jog pensijoje pragyventi jiems reiks papildomų šaltinių. Lengviausia tai įvertinti permąsčius, kaip gyventume su staiga daugiau nei perpus sumažėjusiomis mėnesio pajamomis“, - sakė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Jos teigimu, tikėtina, kad tokių lėšų nepakaktų net būtinoms reikmėms, o kur dar noras keliauti, skirti laiko savo pomėgiams, puoselėti aplinką – tokias svajones išreiškė Lietuvos gyventojai apklausoje, jei pensijoje galėtų gyventi nevaržomi finansų. Tam, kad būtų užtikrintas ne tik orus pragyvenimas, bet ir kiti norai, būtina dar dirbant pasirūpinti papildomomis pajamomis senatvėje, o šią galimybę suteikia pensijų fondai.
Nors žino, kad lėšų ateityje trūks, kas penktas tuo nepasirūpina
53 proc. tų, kurie mano, kad jiems reikės papildomo lėšų šaltinio pensijoje, šiuo metu kaupia pensijų fonduose, 25 proc. taupo pinigus, 13 proc. kaupia lėšas pensijų fonduose ir investiciniame ar kaupiamajame gyvybės draudime. Kaip kitus taupymo pasirinkimus gyventojai nurodė investicijas į nekilnojamą turtą (10 proc.), kaupiamąjį arba investicinį gyvybės draudimą (11 proc.), o 12 proc. teigia pasirūpinę kitu pajamų šaltiniu. Pensijų fonduose dažniau kaupia 26-35 metų bei 56 metų ir vyresni respondentai. Dažniau pinigus taupo vidutinio amžiaus bei vyresni (35-55 metų) asmenys.
Net kas penktas manantis, kad jam trūks lėšų pensijoje, šiuo metu nėra pasirūpinęs papildomu jų šaltiniu. Papildomu lėšų šaltiniu pensijai iki šiol dažniau nesirūpino jauniausio amžiaus (18-25 m.), neturintys vidurinio išsilavinimo, mažas pajamas gaunantys (iki 200 eurų), gyventojai.
„Šie skaičiai rodo, kad nemenka dalis šalies gyventojų ir ypač finansiškai jautrūs gaunantys mažas pajamas, sulaukę pensijos ekonomiškai gali tapti itin pažeidžiami. Nors pradėti kaupti pensijai niekada nėra vėlu, tačiau būtent jaunimas ir turi geriausias galimybes sukaupti lėšų senatvei: pradėjus taupyti anksčiau, reikiamą sumą galima sukaupti atidedant mažesnes sumas ir per ilgesnį laiko tarpą. Be to, antros pakopos pensijų kaupimas yra palankus gaunantiems mažesnes pajamas, nes jie į pensijų fondus gauna procentiškai didesnę valstybės skatinamosios įmokos dalį lyginant su savo lėšomis mokama įmoka“, - sakė D. Kolmatsui.
2019 m. pensijų reforma skatins taupyti daugiau žmonių
Antros pakopos pensijų fondai sudaro galimybę kaupti lėšas atskirai nuo „Sodros“ pensijos asmeninėje pensijų sąskaitoje, o senatvėje gauti pensiją iš dviejų šaltinių: „Sodros“ ir pensijų fondo. Nuo 2019 m. keičiasi antros pensijų kaupimo pakopos pensijų fonduose formulė, o, pertvarkius mokesčius, dirbantieji galės nukreipti lėšas kaupimui pensijų fonduose. Nuo 2023 m. visi antros pakopos dalyviai kaups pagal formulę „3+1,5 proc.“ (3 proc. dalyvio įmoka nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ plius 1,5 proc. valstybės įmoka nuo užpraeitų metų šalies vidutinio atlyginimo).
Kaupę iki 2019 metų maksimaliai ir prisidėję savo lėšomis (principu 2+2+2) prie šios formulės nuo kitų metų pereis automatiškai, o kaupę minimaliai – į pensijų fondą pervedant tik dalį mokesčių „Sodrai“ (principu 2+0+0) galės pasirinkti perėjimą palaipsniui per kelerius metus arba iš karto. Taip pat nuo 2019 metų pradžios iki vidurio bus galimybė sustabdyti kaupimą fonde paliekant ten lėšas arba grįžti su sukaupta suma į „Sodrą“. Be to, nuo 2019 metų antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje dalyvaus daugiau žmonių – į kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti bus įtraukiami nekaupiantys papildomai pensijai dirbantieji iki 40 metų.
Kad pavyktų išlaikyti esamą gyvenimo kokybę pensijoje, rekomenduojama užsitikrinti apie 80 proc. iki tol gautų pajamų.
Bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų rugsėjį reprezentatyvų šalies gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1011 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus, iš jų 867 nesulaukę pensijos.