O ar mano kredito istorija yra išties gera, kad finansų įstaiga suteiktų kreditą? Šis klausimas kyla toli gražu ne visiems.
Ir kodėl tai svarbu? Kredito istorija yra „finansinės drausmės CV“.
Tai yra santrauka dabartinių ir ankstesnių finansinių įsipareigojimų (vartojimo, būsto paskolų, lizingo sutarčių) ir informacijos apie nepadengtas skolas šiandien bei praeityje. Kredito istorija – lyg veidrodis, kuriame atsispindi skolos finansų įstaigoms, už telefoną, elektrą ar komunalines paslaugas.
Kredito istorija patartina periodiškai pasidomėti, kartą per metus visi pilnamečiai ataskaitą apie save nemokamai gali gauti internetu.
Žinomas ir kitas požiūris – „nežinau ir galvos neskauda“. Visgi, tai trumparegiškas požiūris. Jis dažniausiai keičiasi, kai atvykus į finansų įstaigą pastaroji nukreipia iš pradžių susitvarkyti su esamais įsipareigojimais ir pradelsimais, o tuomet bandyti dar kartą.
Kartais tenka išgirsti palyginimus, kad mokumo vertinimas - tai paieškos „juoduosiuose sąrašuose“. Tai primena spekuliacijas, nes pagrindinis kredito istorijos tikslas yra pasitikėjimo sukūrimas tarp kreditoriaus ir kliento. Formulė paprasta: gera kredito istorija = daugiau pasitikėjimo = palankesnės finansavimo sąlygos. Pažvelkime atidžiau.
Prastos kredito istorijos savininkai kreditinių paslaugų gauti iš esmės negali. O ir susitvarkius kredito istoriją finansavimo sąlygos dėl istorinių įrašų, tikėtina, bus mažiau palankios.
„Vidutiniokams“ siūlomos standartinės sąlygos. O turintiems idealią kredito istoriją – palankiausios finansavimo sąlygos: mažesnis užstatas, žemesnės paskolų palūkanos. Jei kreditas yra didelis, tarkim būsto paskola, per visą paskolos įmokų mokėjimo laikotarpį „idealusis“ sumokės maždaug 8-11 tūkst. eurų mažesnes palūkanas už prastos kredito istorijos klientą. Už šią sumą išeina ne toks jau prastas automobilis, tiesa?
Tokia kainodara vadinama rizika paremta kainodara (angl. risk based pricing). Skamba sudėtingai, tačiau modelio veikimo principas paprastas.
Geram klientui reikia skirti mažiau priežiūros: priminimai, raginimai susimokėti, skambučiai ir laiškai. Visa tai yra papildomi resursai, kurių siekiama išvengti.
Kitas motyvas – sutikdamas prisiimti didesnę rizika kreditorius nori daugiau uždirbti. Dėl tos pačios priežasties didesnės nemokumo rizikos valstybių obligacijos investuotojams neša didesnę grąžą.
Pabaigai grįžkime prie to, nuo ko pradėjome. Apie ką pirmiau vertėtų pagalvoti prieš skolinantis – pajamas ar kredito istoriją?
Žinoma, pasidomėti ir nuodugniai įvertinti derėtų visą informaciją apie save. Nes vertindamas pajamų tvarumą kreditorius „matuos“, ar turėsite pakankamai finansinių pajėgumų atlikti mokėjimus.
O kredito istorija „pasakys“ ar turėjote gebėjimų ir (ne mažiau svarbu) noro tvarkytis su finansiniais įsipareigojimais iki šiol. Todėl tvarių jums pajamų ir geros kredito istorijos. Jei skolinatės, tai darykite atsakingai.