Rudens pradžioje paskelbtos ekonominės prognozės 2020 metams. Finansų ministerija pranešė, kad vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis turėtų sudaryti 7,4 proc.
Kiek mažiau tikisi Lietuvos bankas – 6,7 proc. SEB bankas prognozuoja 6,5 proc. augimą, o „Swedbank“ ir „Luminor“ skelbia apie 5 proc. lūkesčius.
Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet darbo užmokestis turėtų paaugti 8,3 proc., pernai fiksuotas 10 proc. augimas.
Majauskas: tai neatsakinga
Praėjusią savaitę į skirtingus finansų institucijų lūkesčius dėmesį atkreipė Seimo narys Mykolas Majauskas, išplatinęs pranešimą, kuriame teigia, jog valdančioji dauguma neatsispyrė pagundai pažiūrėti į gyvenimą pro rožinius akinius.
„Finansų ministerijos prognozės yra reikšmingai užkeltos lyginant su tuo, kas yra prognozuojama bankuose, kuriems tai eiliniai metai, tad jokios paskatos matyti pasaulį kitaip nėra“, – teigė konservatorius.
Jis dėstė, kad prognozių skirtumas reiškia maždaug 150 mln. eurų papildomų „orinių“ pajamų valstybės biudžete, kurios reikalingos įgyvendinti naujiems valdančiosios daugumos pažadams.
„Finansų ministras Vilius Šapoka yra akivaizdžiai spaudžiamas valdančiosios koalicijos rinkiminiais metais numatyti papildomas išlaidas ir todėl yra priverstas planuoti papildomas pajamas. Deja, pajamos tik pieštos, o išlaidos iš visų mokesčių mokėtojų kišenės bus grynos. Tai dar viena neatsakingos mokesčių reformos „milijardą milijonams“ pasekmė, kurios padarinius jausime dar ne vienus metus“, – teigė M. Majauskas.
Šapoka: pasitikiu komanda
Finansų ministras V. Šapoka kitą dieną Seimo posėdyje atsakė į M. Majausko teiginius.
„Pirma, aš pasitikiu Finansų ministerijos analitikų komanda, jie yra pripažinti kaip geriausi dešimtmečio prognozuotojai visoje Europos Sąjungoje.
Antra, mes naudojame pačius naujausius statistinius duomenis ir įkalkuliuojame visus tuos sprendimus, kurie jau yra priimti, kalbant apie tą patį viešąjį sektorių, tai ir kolektyvinės sutartys, tai ir sprendimai dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, kitaip tariant, į viską yra atsižvelgta“, – sakė jis.
Vyksta sunkiai apčiuopiamas procesas
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus pastebėjo, kad skirtumas tarp centrinio banko ir Finansų ministerijos darbo užmokesčio augimo prognozių nėra didelis (0,7 proc. punkto).
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė komentavo, kad bendrai pastebimas augimo lėtėjimas.
„Tebesilaikome pozicijos, kad atlyginimų augimui erdvės atsiranda vis mažiau. Darbuotojams tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis siekia visų laikų aukštumas. Taip pat matome, kad užsienio aplinka yra gana neapibrėžta. Galimai atsiranda tam tikras spaudimas dėl geresnių demografinių tendencijų, t.y. augančios imigracijos“, – sakė jis.
Savo ruožtu R. Kuodis priminė, kad Lietuva turi seną šešėlinės ekonomikos problemą.
„Didžiąja dalimi tai atsispindi dideliu mišrių pajamų gabalu, kuris nelabai aišku, ką reiškia – ar kapitalo pajamas, ar darbo užmokestį. Pastebime, kad atlyginimų didėjimas tam tikra dalimi yra butaforinis, jei jis keičia mišrias pajamas. Vyksta reklasifikavimas iš kažko neskaidraus į kažką skaidraus. Vienas iš nesutarimų šaltinių gali būti tai“, – apie ministerijos ir centrinio banko prognozių skirtumą kalbėjo jis.
Ekonomistas sakė, kad prognozių sudarytojai gali skirtingai įvertinti šį sunkiai apčiuopiamą procesą, kuris akivaizdžiai vyksta, klausimas tik – kokiu mastu.
„Buvo tam tikrų politinių sprendimų apmokestinimo nuo minimalios algos, socialinių įmokų. Šie dalykai keičia sudėtį statistine prasme, bet funkcine prasme, kas buvo algomis, tas ir lieka algomis.
Todėl klausimas, kiek tos algos išties sudaro mūsų BVP. Apie tai galime spręsti iš vartojimo skaičių, kurie įspūdingi. Lenkiame Lenkiją ir Estiją, nors pagal pajamas atsiliekame. Tai paaiškinimas glūdi tame, kad vartojimą finansuojame iš sunkiai apčiuopiamų mišrių pajamų. Jos apima ir vokelius, ir kitas ūkinės veiklos formas“, – sakė R. Kuodis.