„Ne kartą yra smukusios akcijų rinkos, o kodėl nuolat auga obligacijų rinkos? Kodėl jos negali smigti žemyn?“, - klausė R. Shilleris.
O N. Fromas kalbėjo apie tai, kad finansų rinkose reikės mokytis naujų elgesio modelių bei paaiškino, kur saugu investuoti nedideles santaupas ir, kas vyksta su finansų rinkomis.
- Kalbėjote apie tai, kad reikia išmokti naujų taisyklių, kaip veikia finansų rinkos. Ar tai reiškia, kad artėja nauja krizė?
- Rinkos dalyviai turėtų elgtis kitaip, kai pajamingumas pastaruosius tris dešimtmečius vis mažėja ir dabar bent jau obligacijų pajamingumas priartėjo prie nulio. Kuo daugiau makroekonominio stabilumo, tuo mažiau netikrumo ir, jei tokiu metu ištinka krizė, visus ištinka šokas. Dabar, kai vertiname pastarųjų dešimties metų obligacijų pajamingumą, matome stabilią tendenciją žemyn, o Ispanijos ir Vokietijos obligacijų pajamingumas iš esmės skiriasi.
Manau, ateityje mums reikia priprasti, kad šis skirtumas bus, nes Pietų Europos valstybės negali skolintis už tiek pat, už kiek Vokietija. Vienintelis būdas Ispanijai priartėti prie, pavyzdžiui, Vokietijos rinkos, tai imtis struktūrinių reformų. Jei situacija nesikeis, galiausiai finansų rinkos atspindės makroekonominę situaciją, įvyks korekcija ir tai gali būti labai skausminga.
- Kaip tokioje aplinkoje reikėtų elgtis gyventojui, ar reikia ruoštis kitai krizei?
Žinoma, nekalbu apie tai, kad reikia atsisakyti rezervo ateičiai, bet jei kiekvienas tik taupys „juodai dienai“, nebeliks pinigų ekonomikai auginti.
- Anksčiau buvo populiaru konservatyviai taupyti perkant obligacijas, bet dabar ši rinka nebėra tokia saugi?
- Taip, ši rinka nebėra tokia aiški, kaip buvo iki šiol.
- Galbūt yra kitų formų, kurios tinka norintiems konservatyviai taupyti?
- Tai priklauso nuo žmogaus tikslų: jei turite ilgalaikių tikslų, istoriškai yra atsipirkusios rizikos investuoti į finansų rinkas, pavyzdžiui, pirkti akcijų, paskolų obligacijų ir turėti mažiau labai saugių obligacijų, kurių pajamingumas yra mažas, kaip, pavyzdžiui, Vokietijos obligacijų. Kuo trumpesniam laikotarpiui taupote, tuo mažiau rizikų galite prisiimti, nes rinkoje visuomet bus pakilimų ir nuosmukių.
Pastaruosius ketverius metus buvo lengva, nes kad ir ką pirkote, tai atnešė grąžą. Ateityje bus sudėtingiau.
- Kokia yra jūsų nuomonė apie nekilnojamojo turto (NT) ar aukso įsigijimą?
- Kalbant apie auksą, su juo buvo daug spekuliacijų, bet kainos vėl sumažėjo, tai yra rizikinga rinka.
O NT nauda yra ir ta, kad galint juo naudotis, grąžą gaunate jau dabar. Tai yra tiesioginė vertė, kurią sudėtinga apskaičiuoti, be to, jo vertė palaipsniui turėtų augti. Svarbu ir tai, kad perkant NT jums nebereikia mokėti nuomos. Tačiau NT vertė labai priklauso nuo vietos, kur jis yra. Danijos patirtis rodo, kad didelėse ir apgyvendintose teritorijose turėti NT verta, nes kainos didėja, išlieka ir paklausa vykstant migracija iš kaimiškų vietovių į miestus. O pirkti jį mažesniuose miesteliuose yra rizikingiau.
- Lietuvos ekonomika šiemet prisijungė prie euro zonos, tad kokią ateitį matote jai?
- Prognozuojame, kad kitais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti sparčiau, nes sparčiau turėtų augti ir euro zona, kuriai numatome apie 1,5 proc. augimą. Tai lemia naftos kainų mažėjimas, euro silpnėjimas ir Europos centrinio banko veiksmų pasekmė.
Manome, kad Lietuvos eksportas į euro zoną dėl to turėtų augti, o kai vertiname šalies vidaus rinką, matome, kad turėtų augti ir vidaus vartojimas. Dėl geresnės euro zonos būklės Lietuvoje galima tikėtis ir daugiau užsienio investicijų.
- Dėkoju jums už pokalbį.