Portale DELFI apie kainų pokyčius komentaruose diskutuojantys skaitytojai pastebi, kad pastaruoju metu parduotuvėse vis daugiau tenka mokėti už kavą. Nors dalis čia įžvelgia artėjančio euro klastą, iš tiesų kavos kaina visame pasaulyje pradėjo stiebtis į viršų jau nuo praėjusių metų pabaigos.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė teigė, kad pernai visus metus buvo stebimas kavos pigimas.
Nebrangsta tik tirpi kava ir jos mišiniai
„O štai nuo šių metų pavasario dėl brangstančios žaliavos – prasto kavos pupelių derliaus kavą auginančiose šalyse ir kavos pupelių kainų didėjimo pasaulinėje rinkoje, kava brangsta ir mūsų šalyje“, - komentavo pašnekovė.
Pasak jos, priklausomai nuo kavos rūšies ir tiekėjo pasirinktos kainodaros stebimas 10-40 proc. kavos kainų kilimas.
„Brangsta malta kava ir kavos pupelės, tuo metu tirpios kavos bei jos mišinių kainos išlieka stabilios“, - teigė ji.
R. Saulytė priminė, kad šiuo metu kavos kaina grįžta į 2012 m. lygį, nes pernai dėl gero kavos pupelių derliaus ši buvo atpigusi.
Paklausta apie pirkėjų įpročius gerti kavą, R. Saulytė teigė, kad kavos vartojimas išlieka daugiau mažiau stabilus.
„Kardinalių vartojimo pokyčių čia netgi sunku tikėtis, nes kava – specifinis produktas. Kavos ir arbatos mėgėjai paprastai retai kardinaliai keičia savo vartojimo įpročius. Žinoma, žemesnė kavos kaina šiek tiek paskatina pirkti ir vartoti kavą dažniau, o kavai brangstant – šiuo gėrimu mėgautis kiek rečiau“, - kalbėjo pašnekovė.
Užjaučia kavą auginančius ūkininkus
UAB „Šviežia kava“ direktorius Vytautas Kratulis taip pat teigia, kad augančią kavos kainą lemia Braziliją apleidęs lietus.
„Pupelės yra labai mažos. Kaip žinia, kavos pupelės noksta ne saulei šviečiant, o lietui lyjant. Jei lietaus nėra, nėra gero derliaus. Šiemet derlius buvo ankstyvas ir jau iš anksto matėsi, ką turėsime. Net jei uogų yra tiek pat, jos yra labai mažos“, - kalbėjo kavos specialistas.
Paklaustas, ar žemesnės kavos kainos negalėtų palaikyti iš ankstesnio derliaus sukauptos atsargos, pašnekovas atsakė: „Anksčiau taip buvo daroma: jei būdavo labai didelis derlius, tai kaupdavo atsargas. Tačiau paskutiniai metai nelepino puikiais derliais. Nors nuo 2010 m., kai kava pradėjo brangti, trejus metus buvo plečiamos plantacijos, kad būtų daugiau derliaus, vis dėlto matyti, kad tai nekompensuoja praradimų“.
Kavos kainos mažinti neleido ir išliekanti stabili kavos paklausa.
Naujas galimas kavos kainos korekcijas ekspertas numato metų pabaigoje, kai jau bus galima numatyti naujus derlius.
„Tačiau reikia turėti galvoje, kad ekonomika nestovi vietoje ir ūkininkai nori gauti daugiau, nes kol kas kavą auginančios šalys yra tikrai neturtingos, ūkininkai balansuoja ant skurdo ribos“, - kalbėjo pašnekovas.
Verslininkas prisiminė savo vizitą Kolumbijoje, kur sutiko šešis vaikus turintį ūkininką, kurio pajamos buvo tikrai skurdžios, o dar reikėjo ir dviem darbuotojams atlyginimą mokėti.
„Nelabai supratome, kaip jis gali išgyventi, tačiau paklaustas atsakė, kad gyvena puikiai. Paklausus, kaip tai pavyksta, teigė, kad negeria, nerūko ir niekada nevažiuoja atostogauti. Tačiau tokių ūkininkų vaikai išvažiuoja mokytis į miestus ir vėliau nenori grįžti į ūkius, nes nenori vargti kaip tėvai, o tai jau kelia problemų ir visai kavos rinkai“, - pastebėjo pašnekovas.
V. Kratulis teigė, kad jam nelabai suprantamas kai kurių Lietuvos gyventojų jautrumas kavos kainai: „Kai kainos buvo nukritusios, biržoje siekė apie 120 JAV dolerio centų už svarą. Mano supratimu, tai yra maža kaina, kuri labai skurdžiai dengia kaštus. Žinoma, paskutiniu metu pakilusi kaina iki 180-200 JAV dolerio centų už svarą šiek tiek didoka, bet, manau, kad normali kaina turėtų būti apie 150-160 JAV dolerių centų“.