Pirmadienį atsidarę bankuose ar kredito unijose turimas sąskaitas jie išvydo, kad šios užblokuotos, nors iki tol areštas nebuvo paskirtas. Disponuoti pinigais negalėjo ir tie, kurie jau buvo padengę įsiskolinimus. Maža to, kai kurie pamatė, kad skolingi dvigubai didesnes sumas, nei yra iš tiesų.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir minėtą sistemą diegiantis Registrų centras suskubo atsiprašinėti, kad taip įvyko dėl sistemos diegimo procese atsiradusių nesklandumų.
„PLAIS įdiegimas pareikalavo precedento neturinčio skirtingų institucijų duomenų sujungimo bei glaudžios tarpusavio sąveikos. Iš viso buvo sujungta 19 institucijų, įskaitant ir komercinių bankų, duomenys“, – teigė Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.
Registrų centro duomenimis, nepatogumų galėjo patirti keli tūkstančiai skolininkų.
Patyrė stresą ir materialinę žalą
Panevėžietis verslininkas Vaidas Vaitkevičius trečiadienį dar negalėjo disponuoti nė viena iš savo 4 sąskaitų skirtinguose bankuose ir dėl to patyrė ne tik moralinę, bet ir materialinę žalą.
Verslo ir paslaugų centrą „Roma“ valdantis V. Vaitkevičius su finansiniais sunkumais susidūrė per krizę, 2008-aisiais, kai baigė pastato, kuriame įsikūręs centras, rekonstrukciją. Jo individualioji įmonė liko skolinga statybininkams.
Antstoliai areštavo visas įmonės sąskaitas. Verslininkas sugebėjo susitarti su visais kreditoriais dėl skolų grąžinimo, pernai buvo sudarytas įmonės restruktūrizavimo planas. Teismo sprendimu areštas jo banko sąskaitoms buvo panaikintas.
Metus sėkmingai dirbantis ir restruktūrizavimo planą vykdantis verslininkas praėjusį pirmadienį neteko žado, pamatęs, kad negali atlikti jokių finansinių operacijų – visos sąskaitos buvo užblokuotos, o skolos kreditoriams nurodytos dvigubai didesnės, nei yra iš tiesų.
V. Vaitkevičius kreipėsi į Centrinę hipotekos įstaigą, kurioje buvo patikintas, kad ji neturi jokių duomenų apie jo sąskaitų areštą. Registrų centre išgirdo analogišką atsakymą.
„Kyla klausimas, iš kur PLAIS gauna klaidingus duomenis? Kas šiuo atveju kaltas ir kas už tai atsakys. Manau, jog ne tik aš patyriau stresą ir materialinę žalą, nes mano įmonė negalėjo atlikti jokių finansinių operacijų, kitaip sakant, jos veikla buvo paralyžiuota“, – piktinosi verslininkas.
Jis svarsto, kad sistemos kūrėjams nėra sudėtinga identifikuoti blogai dirbusias institucijas – pateikusias klaidingą informaciją – ir pareikalauti iš jų atsakomybės.
Priekaištai kredito įstaigoms
Valstybinė mokesčių inspekcija teigia, kad diegiant PLAIS sistemą kredito įstaigos nevykdė VMI bei kitų nurodymų teikėjų pateiktų sprendimų dėl skolininko piniginių lėšų nurašymo ar jų atšaukimų. Todėl skolininkai – tiek gyventojai, tiek įmonės, patyrė nepatogumų.
Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius tvirtino, kad jau panaikinti dvigubi sąskaitų arešto įrašai. Jis patikino, jog nė viena kredito įstaiga nenurašys lėšų du kartus.
A. Petrošiaus teigimu, PLAIS apribotos piniginės lėšos nebus nurašomos, kol nebus gautas patvirtinimas, kad pastebėtos klaidos jau ištaisytos.
Vakar didžioji dalis duomenų klaidų jau buvo ištaisytos ir prasidėjo proporcinis lėšų nuskaitymas kreditoriams. PLAIS sistema išieškojimą vykdo iš visų skolininko turimų sąskaitų. Taigi skolininkai savo sąskaitose išvys jau mažesnes pinigų sumas.
Vienodos galimybės atgauti skolas
Registrų centro atstovas sakė, kad PLAIS sistema sukurta ir įdiegta tam, kad visiems kreditoriams – tiek valstybės institucijoms, tiek įmonėms ar fiziniams asmenims – būtų sudarytos vienodos galimybės atgauti skolas. Sistema duomenis apie piniginių lėšų apribojimą tvarkys centralizuotai: perduos bankams ar kredito unijoms apribojimo bei nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirstys skolininko lėšas kreditoriams.
Iki šiol greičiausiai skolininko lėšas atgaudavo tas, kas pirmasis bankui ar kredito unijai pateikdavo pinigų apribojimo bei nurašymo nurodymus. Paprastai prioritetą pirmosios atgauti skolas turėdavo valstybinės institucijos. Kitiems kreditoriams tekdavo laukti eilėje, jiems būdavo problemiška atgauti skolą.
Dabar kiekvienam kreditoriui iš skolininko bus pervedama tam tikra pinigų suma, priklausomai nuo skolos dydžio ir skolininko turimų piniginių lėšų.
Kaip žinoma, skolininkais tiek privatūs, tiek juridiniai asmenys tampa tik tada, kai teismas, antstoliai ar kitos institucijos priima sprendimą išieškoti skolą.
Kaip skelbia VMI, minėtai sistemai nurodymus teiks Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos Respublikos muitinė, SODRA bei antstoliai. Naująją sistemą pasiekia Nacionalinės teismų administracijos, Centrinės hipotekos įstaigos, Gyventojų registro bei Juridinių asmenų registro duomenys. PLAIS su Lietuvoje veikiančiais komerciniais bankais bei kredito unijomis susieta per Lietuvos banko LITAS–KART sistemą.