Tačiau, priduria jis, konkrečią kreditingumo vertinimo metodologiją, kurią sudaro daug dedamųjų, kiekviena įstaiga nustato savarankiškai. „Šie duomenys yra konfidencialūs“, – nurodė M. Zalatorius.
Negavo paskolos
Delfi.ee „Piliečio“ rubrika prieš kurį laiką publikavo skaitytojo pasakojimą, kuriame dėstoma nuomonė, kad keli jo pažįstami žmonės paskolų būstui negavo dėl vartojamų vaistų ir išlaidų alkoholiniams gėrimams.
„Bankų lobistai skatina nesinaudoti grynaisiais. Tačiau tokiu atveju išlieka visi pirkinių ir gyvenimo būdo įrodymai“, – rašė jis.
M. Zalatorius sakė, kad pakomentuoti konkrečius atvejus būtų sudėtinga, nes kiekvieno kliento situacija vertinama individualiai, o aplinkybių gali būti labai įvairių.
„Pasvarstymai, neva reikšmingos įtakos kreditingumo vertinimui galėtų padaryti vaistų pirkimas ar lankymasis restorane, mano nuomone, labiau primena sąmokslo teoriją.
Be to, nemažai priklauso ir nuo skolinimosi poreikio: pavyzdžiui, būsto kredito suteikimo procesas yra sudėtingesnis nei, tarkime, vartojimo paskolos, skolinamos sumos įprastai yra didesnės, o sutartys sudaromos ilgesniam laikui“, – dėstė jis.
LBA prezidentas pastebėjo, kad vadovaujantis Lietuvos įstatymais, asociacijai priklausančios kredito įstaigos kiekvienu atveju atlieka vartotojo kreditingumo vertinimą.
„Konkrečią šio vertinimo metodologiją, kurią sudaro daug dedamųjų, kiekviena įstaiga nustato savarankiškai. Šie duomenys yra konfidencialūs“, – sakė M. Zalatorius.
Įnašas turi būti neskolintas
M. Zalatorius dar priminė, kad finansiniai įsipareigojimai reikalauja atsakomybės.
„Nusprendus pasinaudoti banko finansavimu, pavyzdžiui, būstui įsigyti, pirmiausia reikia atsižvelgti į dabartinę savo finansų būklę, gaunamą atlygį ir turimas santaupas. Galvojant dėl paskolos, reikia apsvarstyti galimus savo gyvenimo scenarijus, nes detaliai prognozuoti ilgalaikių ekonomikos procesų nesiimtų niekas.
Samdomo darbuotojo, gaunančio fiksuotą atlyginimą, bei individualią veiklą vykdančio asmens, kurio pajamų suma kinta kas mėnesį, situacijos skiriasi. Kreipiantis į banką dėl būsto paskolos bus vertinami du pagrindiniai dalykai – turimas pradinis įnašas ir šeimos pajamų bei finansinių įsipareigojimų santykis“, – sakė jis.
LBA prezidentas pabrėžė, kad pradinis įnašas turėtų būti iš kliento nuosavų lėšų, t. y. neskolintas.
„Sprendimas naudoti pradiniam įnašui skolintas lėšas būtų ne tik finansiškai netvarus, bet ir prasilenktų su atsakingo skolinimo nuostatais. Skolinantis būstui, svarbu, kad mėnesio paskolos įmoka kartu su kitais finansiniais įsipareigojimais negalės būti didesnė kaip 40 proc. šeimos pajamų.
Be to, kliento galimybes mokėti paskolos įmokas bankas vertina pagal kelis scenarijus. Vienas iš jų yra hipotetinė situacija, jog metinė palūkanų kartelė pasiekia 5 proc. Kaip rodo finansų rinkų praeitis, šiuo metu žemumose esanti palūkanų norma anksčiau ar vėliau turės kilti. Todėl būtina numatyti šiek tiek „erdvės“ ir nesiekti maksimaliai išnaudoti visų savo šeimos skolinimosi galimybių“, – sakė M. Zalatorius.