Galimybė gauti nedarbingumo pažymėjimą suaugusiojo izoliacijai atsirado netrukus po to, kai Lietuvoje kovo 16 dieną buvo įvestas karantinas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbė, kad jeigu asmuo grįžo iš užsienio šalies arba turėjo kontaktą su naujuoju koronavirusu sergančiu arba galimai užsikrėtusiu asmeniu, nedarbingumo pažymėjimas jam gali būti išduodamas 14 kalendorinių dienų – tiek, kiek trunka inkubacinis periodas, per kurį gali pasireikšti ligos simptomai.
„Tačiau nedarbingumas išduodamas tik tokiu atveju, jei žmogus neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir darbe jam nėra paskelbta prastova“, – rašoma kovo 23 dienos pranešime žiniasklaidai.
Nurodoma, kad nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas 14 dienų ir su juo galima gauti 62,06 proc. atlyginimo „ant popieriaus“ siekiančią ligos išmoką.
Norint gauti tokį nedarbingumo pažymėjimą, reikia nuotoliniu būdu kreiptis į savo šeimos gydytoją ir būti užpildžius specialią Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) anketą, kurią galimą rasti čia.
Tvarką pakeitė
Liepos 22 dieną ši tvarka šiek tiek pakeista. Nuo tada jeigu žmogus jau išvykdamas į užsienio šalį praleisti atostogų žino, kad grįžus jam reikės izoliuotis, nedarbingumo pažymėjimas jam nėra išduodamas.
„Griežtesne tvarka norime paskatinti Lietuvos gyventojus atostogų kryptis rinktis atsakingai. Tikimės užbėgti už akių galimam piktnaudžiavimui, kai atostogų sezonu žmonės išvyksta į šalį, kuri jau įtraukta į koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašą, o grįžę atostogas „prasitęsia“ gaudami nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Valstybes, iš kurių grįžus būtina izoliacija, galima sužinoti SADM parengtame žemėlapyje.
Rugpjūčio 10–16 dienomis sąraše buvo 100 valstybių ar teritorijų. Paveiktų valstybių sąrašas yra atnaujinamas kiekvieną savaitę, atsižvelgiant į epidemiologinius rodiklius užsienio šalyse. Paveiktomis laikomos tos šalys, kuriose sergamumo koronavirusu rodiklis per pastarąsias 14 dienų yra didesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų.
Tačiau vykusiems į šias šalis jau žinant, kad jos įtrauktos į sąrašą, galioja išimtis, jei keliauta profesiniais, tarnybos ar darbo tikslais. Tokie asmenys grįžę ir toliau gali izoliuotis gaudami nedarbingumo pažymėjimą.
Ligos išmokų dydžiai
Jeigu iš viruso paveiktos šalies grįžusio ar kontaktą su sergančiuoju turėjusio asmens darbovietėje nėra paskelbta prastova arba jis neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu, jis turėtų kreiptis į NVSC (tel. nr. +370 618 79984), kuris išduoda siuntimą pas šeimos gydytoją dėl nedarbingumo išdavimo.
Siuntimą gavęs šeimos gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą. Apie tai reikia informuoti darbdavį (visus darbdavius, jeigu dirbama ne vienoje darbovietėje).
Pagal bendrą tvarką, už pirmąsias dvi dienas ligos išmoką darbdavys moka iš savo lėšų ir ji gali siekti nuo 62,06 iki 100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, priklausomai nuo darbdavio pasirinkimo.
Nuo trečios ligos dienos 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką moka „Sodra“.
Savo ligos išmokos dydį galima sužinoti specialioje skaičiuoklėje.
Svarbu nepamiršti, kad norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia pateikti prašymą. Vieną kartą jį pateikus, vėliau ligos išmoka bus skiriama automatiškai. Prašymą galima pateikti tiesiogiai internetu arba atvykus į „Sodros“ skyrių. Kreiptis dėl ligos išmokos galima ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos dienos.
Ligos išmoka taip pat priklauso, jei asmens vaiko ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigoje nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Šiuo atveju išmoka mokama ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų.
Ligos išmoką gali gauti asmenys pirmajai ligos dienai turintys ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
2020 metų trečiąjį ketvirtį galioja minimalūs 159,49 eurų ir maksimalūs 1700,69 eurų mėnesio ligos išmokos dydžiai.
Ligos išmoka pervedama į prašyme nurodytą asmeninę sąskaitą ir išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo dėl jos mokėjimo priėmimo dienos.
„Sodros“ duomenimis, per pirmąjį 2020 metų pusmetį ligos išmokų išmokėta 279,2 mln. eurų, t. y. 112,4 mln. eurų daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019 metais.
„Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis „Delfi“ sakė, kad konkrečiai dėl epideminės situacijos (daugiausia tėvams, prižiūrintiems vaikus, kurių ugdymo įstaigos buvo uždarytos dėl karantino) išmokėta 115 mln. eurų ligos išmokų.
Prižiūri „Sodra“
Nuo liepos 22 dienos gydytojas medicininiuose dokumentuose įrašo ne tik kreipimosi į asmens priežiūros įstaigą faktą, datą ir laiką, bet ir užsienio šalį, į kurią asmuo buvo išvykęs, išvykos tikslą ir tikslų laikotarpį, kada jis užsienyje viešėjo.
Jeigu paaiškėja, kad asmuo į koronaviruso paveiktą šalį, įrašytą sąraše, išvyko turistiniais ar kitais tikslais, nesusijusiais su profesija, tarnyba ar darbu, nedarbingumo pažymėjimas jam nėra išduodamas.
Tokiu atveju darbuotojui gali būti išduodama medicininė pažyma, kuri pateisina neatvykimą į darbą, taip pat darbuotojas gali izoliuotis naudodamasis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis.
„Labai svarbu, kad asmuo, kreipdamasis į šeimos gydytoją, tiksliai ir nedviprasmiškai informuotų gydytoją apie išvykimo viešnagės vietą, datą ir tikslą, o taip pat atliktų visus būtinus veiksmus dėl NVSC siuntimo gavimo ir patvirtintų, kad jam nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu ir kad darbdavys nepaskelbė jam prastovos“, – pabrėžiama SADM pranešime.
Kontrolę, koks buvo viešnagės tikslas ir konkretus laikotarpis, atlieka „Sodra“.
Kaip „Delfi“ papasakojo S. Jarmalis, kontrolė vykdoma sistemiškai, pasitelkiama rizikų valdymo programinė įranga bei reaguojama į gyventojų ar kitų institucijų pranešimus.
„Jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl asmens, kuriam nedarbingumo pažymėjimas išduotas grįžus iš užsienio, kelionės tikslų, „Sodra“ turi teisę kreiptis į darbdavį ir gauti informaciją bei įrodymus, kad asmuo į užsienį vyko su darbu ar tarnyba susijusiais tikslais.
Konkretų saviizoliacijos laikotarpį kiekvienu konkrečiu atveju nustato NVSC specialistai, o gydytojas, jei žmogui nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba darbdavys jam nepaskelbė prastovos, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą turi išsiaiškinti išvykimo iš Lietuvos tikslą, išvykimo bei grįžimo datą ir kitas aplinkybes, pagrindžiančias nedarbingumo pažymėjimo išdavimą“, – sakė jis.
S. Jarmalis dar nurodė, kad nedarbingumo pažymėjimai dėl kontakto su koronavirusu sergančiu arba galimai užsikrėtusiu asmeniu taip pat gali būti išduodami tik NVSC specialistui išsiaiškinus kontakto aplinkybes ir nustačius asmeniui privalomą izoliaciją bei išdavus jam siuntimą pas šeimos gydytoją.
„Sodra“ pasitiki NVCS kompetencija“, – pridūrė pašnekovas.