1 schema. Sukčiai siunčia e. laiškus reikalaudami atnaujinti slaptažodžių generatoriaus galiojimo laiką
Sukčiai siunčia e. laiškus apsimesdami SEB banku;
E. laiške rašoma, kad kliento turimas slaptažodžių generatorius baigs galioti, nurodoma tiksli data, ir teigiama, kad generatorių reikia atnaujinti;
Norėdami atnaujinti generatorių, klientai turi spustelėti laiške esančią nuorodą, o atsivėrusioje svetainėje suvesti savo prisijungimo ar kitus duomenis;
Taip sukčiai perima kliento interneto banko paskyrą ir ne tik perveda kliento pinigus į savo sąskaitas, bet ir pakeičia kliento kontaktinius duomenis, kad bankas negalėtų operatyviai susisiekti su klientu ir pranešti apie galimą sukčiavimą.
Bankas primena, kad slaptažodžių generatoriaus galiojimo laikas yra neribotas. Įprastai generatorius tarnauja iki 7 metų, tačiau jis gali išsikrauti, o tokiu atveju jo ekrane matysite žinutę „Battery low“.
Užsisakyti naują generatorių galite banko skyriuje arba prisijungę prie interneto banko, o jį atsiimti taip pat galite arba banko skyriuje, arba jį gauti paštu.
2 schema. Sukčiai ima vartojimo kreditus banko klientų vardu
Sukčiai skambina klientams apsimesdami „Google“ darbuotojais;
Dažniausiai „atstovai“ kalba rusiškai, tačiau gali kalbėti ir lietuviškai;
Skambinantis asmuo teigia, kad neva pastebėjo įtartiną prisijungimą prie kliento „Google“ paskyros ir tiksliai įvardija kliento naudojamą įrenginį, klientas bauginamas, kad jo vardu yra bandoma paimti vartojimo kreditą;
Į kliento įrenginį sukčiai atsiunčia nuorodą ir prašo ją naudojantis prisijungti prie savo e. pašto, o klientą telefonu sujungti su banko darbuotoju, kuris neva padės patikrinti, ar iš kliento sąskaitos nebuvo pavogti pinigai. Kitais atvejais sukčiai prašo patvirtinti neva vartojimo kredito ėmimo atšaukimą su turima atpažinimo priemone, tačiau iš tiesų klientas patvirtina vartojimo kredito jo vardu paėmimą;
Klientui atidarius atsiųstą nuorodą ir suvedus savo prisijungimo duomenis, sukčiai perima jo interneto banko paskyrą ir perveda kliento pinigus į savo sąskaitas.
Bankas paaiškina, kad „Google“ neskambina žmonėms dėl įtartinų prisijungimų. Kitos įmonės telefoninio pokalbio metu negali jūsų sujungti su banku.
„Atidžiai perskaitykite, kokius veiksmus tvirtinate atpažinimo priemone ir netvirtinkite operacijų, kurių patys neinicijavote“, – rašoma pranešime.
3 schema. Sukčiai išvilioja ne tik prisijungimo prie interneto banko duomenis, bet ir fizines banko korteles
Sukčiai skambina banko klientams apsimesdami „Google“, „Meta“, SEB, kitų bankų, policijos atstovais;
Dažniausiai „atstovai“ kalba rusiškai, tačiau gali kalbėti ir lietuviškai;
Klientą stengiamasi įtikinti, kad jo paskyra, kortelė ar sąskaita nėra saugios, kad kažkas neva bando į jas įsilaužti ir pasinaudoti duomenimis;
Tuomet žmogus sujungiamas su tariamais policijos pareigūnais ar banko darbuotojais, kurie prašo pateikti prisijungimo prie interneto banko duomenis arba kortelės PIN kodą;
Vis dažniau išviliojama ir žmogaus banko kortelė su jos PIN kodu, asmenį įtikinus, kad kortelę būtina keisti – kortelė sukčiui perduodama gyvai arba per pavežėjus, nurodant tikrąjį banko adresą kaip kelionės tikslą.
Primenama, kad bankas niekada neprašo atskleisti Jūsų asmeninių prisijungimo prie interneto banko duomenų, PIN kodų, kitos prisijungimo informacijos.
Jei būtina pakeisti banko kortelę, jos nereikia niekur vežti. Ją reikia užblokuoti ir užsisakyti naują kortelę – jos gavimo būdą pasirinkus pačiam. Blokuoti kortelę gyventojai gali patys interneto banke ar mobiliojoje programėlėje, ar susisiekę su banku telefonu.
