„Reguliarūs kišenpinigiai vaikams suteikia galimybių geriau pažinti savo poreikius, priimti savarankiškus sprendimus ir pajausti didesnę autonomiją. Apskritai, asmeniniai finansai yra puiki tema šeimos pokalbiams – lavina ne tik vaikų finansinį raštingumą, bet ir suaugusiuosius priverčia labiau pasidomėti, įsigilinti į tam tikrus klausimus“, – pastebėjo SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
Tėvų apklausa atskleidė, kad iki 20 eurų per mėnesį savo vaikui skiria kas penktas (19 proc.) respondentas. 21–40 eurų kišenpinigiams skiria ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų. 32 proc. vaikams duoda 41–80 eurų siekiančią sumą, o 81–120 eurų kas mėnesį skiria 19 proc. tėvų.
„Ar tėvai skiria vaikui iki dvidešimt eurų per mėnesį, ar daugiau negu šimtą, pasikalbėti apie pinigus visada verta. Suvokęs, kad kišenpinigiai yra ribotas išteklius, vaikas mokysis juos leisti apgalvotai, kartu lavins kitus labai svarbius įgūdžius, pavyzdžiui, analizuoti, lyginti ir dėlioti prioritetus“, – pridūrė S. Strockytė-Varnė.
Tyrimo duomenimis, dauguma tėvų (76 proc.) apie pinigus ir jų panaudojimą su vaikais kalbasi tik retkarčiais ir nereguliariai. 12 proc. apie finansus su jaunaisiais šeimos nariais nesikalba niekada arba šią temą aptaria labai retai. Pasak SEB banko asmeninių finansų ekspertės, ypatingai svarbūs pirmieji metai, kai tėvai tik pradeda skirti kišenpinigius.
„Apie pinigus galime pradėti kalbėti vos vaikas geba pažinti skaičius. Pavyzdžiui, apsiperkant maisto prekių parduotuvėje garsiai vardyti prekių kainas arba paprašyti vaiko atnešti pieno, kuris kainuoja iki 2 eurų. Taip pat drąsiai atsakinėkite į vaikų klausimus, kiek kas kainuoja – ar tai būtų šeimos atostogų išlaidos, ar nauji drabužiai, galiausiai, priemonės mokyklai ar būreliams“, – patarė S. Strockytė-Varnė.
Tyrimas taip pat parodė, kad reguliariai kišenpinigių savo atžaloms skiria kas antras apklaustasis (48 proc.). SEB banko atstovės teigimu, taip tėvai nuolat suteikia progų vaikams numatyti savo įplaukas ir išlaidas, nuosekliai planuoti ir valdyti biudžetą, taupyti ar net investuoti.
Apklausos duomenimis, didžioji dalis tėvų (56 proc.) padeda vaikams skirstyti savo išlaidas, nes pinigų duoda atskirai maistui mokykloje ir kitiems poreikiams patenkinti. Tuo tarpu vieną sumą visiems poreikiams skiria 32 proc. tėvų. Kas dešimtas vaikas gauna kišenpinigių tik tam, kad mokykloje nusipirktų maisto.
Kišenpinigių atžaloms neskaidantiems tėvams S. Strockytė sako visgi apie tai pagalvoti – vyresni vaikai, aktyviau ieškodami būdų sutaupyti savo norimiems daiktams, pasak jos, neretai nutaria taupyti paprasčiausiai nevalgydami mokykloje. Todėl mokant vaiką apie pinigus, ekspertės teigimu, yra svarbu pabrėžti, kad investuoti ne tik galima, bet privalu ir į gerą savijautą.
Tyrimo rezultatai rodo, kad nors vaikų, besinaudojančių mokėjimo kortelėmis, skaičius nuo pernai metų išaugo 11 proc., visgi tėvai kišenpinigius savo atžaloms dažniau duoda grynaisiais. Daugumos apklausoje dalyvavusių tėvų manymu, vaikai dar per jauni turėti banko kortelę (61 proc.).
Visuomenės nuomonės tyrimą SEB banko iniciatyva atliko bendrovė „Norstat“, rugpjūtį apklaususi 1 000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 18–60 metų, turinčių vaikų.