Po svarstymo 79 Seimo nariai projektui pritarė, 5 nepritarė, dar 11 susilaikė.
Seimo narių Tomo Tomilino, Vytauto Bako, Aušros Papirtienės ir Gedimino Vasiliausko inicijuotame pakeitime siūloma, kad darbo skelbime darbdavys privalėtų nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio, mėnesinės algos) arba pareiginės algos pastoviosios dalies dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.
Tam jau yra pritaręs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pritarimą yra išreiškusi ir profesinė sąjunga „Solidarumas“.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jis paskatins darbdavių socialinę atsakomybę ir sustiprins darbuotojo derybinę galią.
„Tyrimai rodo, kad daug darbuotojų iš karto, nesiderėdami, priima pirmą darbdavio pasiūlymą ir visai nesidera dėl atlyginimo. Personalo konsultacijų bendrovės „Korn Ferry Hay Group“ tyrimo duomenimis, nepaisant to, kad šiuo metu JAV, kaip ir Lietuvoje, darbo rinkos sąlygos yra palankesnės darbuotojui, 64 proc. žmonių teigia, kad prieš pradedami dirbti, jie iš karto sutiko su siūloma alga ir dėl to per savo gyvenimą vidutiniškai praras 750 tūkst. JAV dolerių. Tikėtina, jei žmogus prieš ateidamas į pirmą darbo pokalbį, turės daugiau informacijos, jis bus geriau pasirengęs deryboms“, – rašoma dokumente.
Tuo metu darbdavius vienijančios Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vertinimu, naujas reikalavimas taptų pertekline prievole, kuri nesukurtų pridėtinės vertės nei darbuotojui, nei darbdaviui, o tik apribotų ir suvaržytų darbo rinkos lankstumą.
„LPK vertinimu, inicijuojant šį projektą daroma klaidinga prielaida, kad darbo skelbime nurodant konkretų siūlomą darbo užmokestį ar jo intervalą, nebūtų švaistomi laiko ištekliai. T.y., kad į darbo pokalbius tokiu atveju ateitų tik tie kandidatai, kuriuos tenkina nurodytas darbo užmokestis. LPK pažymi, kad kandidatų atrankos procesas yra paremtas ne tik darbo užmokesčio dydžiu“, – rašoma konfederacijos pranešime.
LPK dar pažymi, kad dalis darbdavių ir be prievolės skelbimuose nurodo informaciją apie siūlomą atlyginimą.
„Darbo užmokestis ar žmogaus gaunamos pajamos neturi būti vieša informacija, nes tai pažeidžia žmogaus privatumą ir nuo šio privatumo nepaisymo asmenis gina asmens duomenų apsaugos teisės aktai. Be to, viešas darbo užmokesčio nurodymas darbo skelbime gali turėti neigiamos įtakos darbdaviams: darbdavys konkurentas, kuris vėliau pateikia darbo skelbimą, gali sąmoningai nurodyti didesnį darbo užmokestį, kad perviliotų galimus kandidatus“, – rašoma pranešime.
Prieš naująjį reikalavimą pasisakė ir Seimo narys Simonas Gentvilas. Jis teigė, kad šiuo metu darbuotojai turi daug įtakos derybose su darbdaviais.
„Atlyginimai privačiame sektoriuje augo 10–11 proc. vien pernai. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą nominaliu atlyginimu per 15 metų padidėjome daugiausiai tarp visų Bendrijos narių. Kalbėti, kad darbuotojai dabar engiami ir jiems dar reikia kažkokių ypatingų derybinių sąlygų, yra senesnių laikų, kai buvo milžiniškos bendrovės ir neturėjome Darbo kodekso, kurį turime šiandien.
Sunku įsivaizduoti, kaip galime šias nuostatas pritaikyti kūrybinėms profesijoms, kur atlyginimas dažnai mokamas už darbą, yra projektiniai darbai, kurie yra itin spartūs, kur yra dideli viršvalandžiai. Kalbėjimas apie mūsų ekonomiką kaip tik apie fabrikinę, kur visi ateina dirbti tik už minimalų atlyginimą, kitų niuansų neįmanoma matyti, yra neteisingas“, – kalbėjo liberalas.
Naujasis reikalavimas gali būti priimtas po to, kai Seimas dėl jo balsuos dar kartą. Seimo SRDK teigimu, įstatymo nuostatas galima įgyvendinti nuo jų paskelbimo ir papildomas pasirengimas jam nėra reikalingas.