Vis dėlto papildomo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai siūlo atsižvelgti į dabartines realijas, tai yra, infliaciją.
Įstatymo pakeitimo projektu siūloma 5-10 tūkst. Eur sukaupusiems asmenims leisti pasirinkti, ar gauti vienkartinę, ar periodinę pensijų išmoką. Išėję į pensiją, dabar jie gali gauti tik periodinę, o vienkartinė išmoka numatyta mažiau kaip 5 tūkst. Eur sukaupusiems žmonėms.
Komitetas siūlo nagrinėjant įstatymo pakeitimus nekeisti pačios sistemos, tačiau apsvarstyti galimybę dažniau indeksuoti minėtas ribas.
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad, viena vertus, pensijų sistema turi būti stabili ir skatinti kaupimą. Kita vertus, reikia atsižvelgti ir į infliacijos padarinius – peržiūrint ribą, iki kurios sukauptas lėšas galima būtų išsiimti vienkartine išmoka.
„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, riba buvo nustatyta 2019 metais ir indeksuojama kas 5 metai, pradedant 2025 metais. Tai yra pakankamai ilgas terminas, laikas, nuo kada pradedama indeksuoti.
Jeigu būtų indeksuota jau dabar, atsižvelgiant, tarkime, nuo ateinančių metų, į praėjusių kelių metų infliaciją ir šių metų numanomą infliaciją, tai ta riba jau būtų ne 5 tūkst. Eur, o 6 tūkst. Eur ir 12 tūkst. Eur“, – sakė M. Majauskas.
Anot jo, aukštos infliacijos aplinkoje verta būtų peržiūrėti įstatymu nustatytas ribas kas dvejus metus.
„Mano supratimu, tai reikėtų daryti labai atsargiai ir nuosekliai indeksuojant ribas atsižvelgiant į kainų augimą. Ir šias ribas, atitinkamai, peržiūrėti galbūt dažniau, ne kas penkerius, o kas kelis metus, – nekeičiant sistemos, bet peržiūrint tą indeksavimą“, – sakė M. Majauskas.
„Siūlyčiau tada tokią mūsų formuluotę: pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, apsvarstant galimybę taikyti numatytą išmokų ribos peržiūrėjimo mechanizmą ne nuo 2025 metų, kaip dabar yra numatyta, o nuo 2023 metų“, – sakė M. Majauskas.
Seimo narys Algirdas Butkevičius perspėja, kad padarius staigius sprendimus vėliau gali tekti gailėtis.
„Pirmininke, jūsų pasiūlymui pritariu pilnai, bet dėl įstatymo projekto reikėtų atsargiai, reikalinga gal net platesnė diskusija. Ir galėtų gal net Finansų ministerijos atstovai surinkti informaciją, kas atsitiko Estijoje, kada praktiškai buvo likviduojami tie kaupiamieji pensiniai fondai (...), kokią įtaką turėjo infliacijos augimui Estijoje?“, – sakė A. Butkevičius.
„Šitas įstatymo projektas nėra toks paprastas ir lengvas. Kiekvienas nori greitų pinigų: greitai pasiimti, bet kai išleidžia, paskui vėl grįžta prie tam tikros diskusijos, ar buvo pasielgta teisingai“, – pridūrė parlamentaras.
Konservatoriaus M. Majausko teigimu, Europos Sąjungos (ES) šalys taiko skirtingas praktikas ir neretai sudaro galimybę asmenims sulaukus pensijinio amžiaus išsiimti visą ar dalį sumos nepriklausomai nuo sukauptų lėšų dydžio, sumokant atitinkamus pajamų mokesčius.
„Esama kaupimo sistema veikia pakankamai neilgai, todėl žmonių, sulaukusių pensinio amžiaus ir sukaupusių antrojoje pakopoje iki 5 tūkst. Eur, yra absoliuti dauguma – tokių yra apie 74 proc. išeinančių į pensiją“, – sako parlamentaras.
Anot jo, sukaupusiųjų nuo 5 iki 10 tūkst. Eur yra apie 19 proc., o daugiau nei 10 tūkst. Eur – 7 proc. M. Majauskas teigia, kad ilgainiui šios proporcijos turėtų keistis sparčiai augant skaičiui asmenų, sukaupusių daugiau nei 10 tūkst. Eur ir, atitinkamai, įsigyjančių anuitetus. Lietuvoje pensijos, periodinės ir anuiteto išmokos nėra apmokestinamos.
Komitetas pasiūlė, kad pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas tobulintų įstatymo projektą atsižvelgdamas į Vyriausybės išvadą ir Lietuvos banko pateiktą nuomonę bei BFK pateiktus pasiūlymus.
„Tiek Vyriausybės, tiek Lietuvos banko yra labai atsargi nuomonė, jog esamą sistemą reikia saugoti ir bet kokie jos tobulinimai turi būti daromi labai atsargiai, nes pensijų sistema remiasi stabilumu, pasitikėjimu, kuris skatina žmones kaupti“, – kalbėjo M. Majauskas.
Įstatymo keitimo iniciatoriai teigia, kad pokyčius paskatino išėjusių į pensiją žmonių skundai, jog sukaupus daugiau kaip 5 tūkst. eurų, bet mažiau nei 10 tūkst. eurų, jie neturi galimybės gauti vienkartinę pensijų išmoką. Jiems mokama periodinė pensijų išmoka, siekianti apie 20 eurų kas mėnesį.
„Tokia suma nepagerina gyvenimo kokybės. Įteisinus galimybę gauti vienkartinę pensijų išmoką, nemaža dalis pensininkų galėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Pakeitimus inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Algimantas Dumbrava ir kai kurie kiti parlamentarai.
Seimo kanceliarija skelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme įtvirtinta, jog teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, išskyrus numatytas išimtis.
Pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios: pensijų anuitetas, vienkartinė pensijų išmoka, periodinės pensijų išmokos.