Po pateikimo įstatymų projektams pritarė 39 Seimo narių, 1 buvo prieš, dar 12 susilaikė.
Pasiūlymai bus svarstomi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK), o jų svarstymas planuojamas balandžio 21 dieną.
„Siūlau palaikyti, vien dėlto, kad jau priėmėme tokį sprendimą, kad „Sodra“ reguliuos tuos dalykus, anuitetų išmokėjimą. Aišku, dar daug neatsakyta klausimų, tačiau manau, komitete aptarsime ir išnagrinėsime tuos klausimus“, – prieš balsavimą sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algimantas Dumbrava.
Savo ruožtu Seimo narys Algirdas Sysas ragino nepalaikyti projektų.
„Norėčiau priminti pirminę antros pakopos idėją, t. y. sukaupti reikšmingą sumą prie pensijos. Supratote, kad 3 tūkst. sukauptų lėšų, o toks yra maždaug vidurkis – 43 eurai žmogui, čia ne ta suma, nuo kurios gausite bent padoresnę, lyginant su „Sodros“ minimalia pensija.
Dabar visą gyvenimą žmogus nutaria kaupti sau, privačioje bendrovėje. Bet kai sukaupia, norime prievolę užtraukti viešai įstaigai. Neužmirškime, kad „Sodra“ yra įstaiga, kuri padeda mums visiems, kai mes tampame nedarbingi, neveiksnūs, sulaukiame pensinio amžiaus“, – kalbėjo jis.
A. Sysas ragino šią prievolę grąžinti privačiam verslui.
„Kiekvienas žmogus pats taupė, tegul pats toliau atsako, o ne „Sodra“, ministras ar būsima Vyriausybė“, – sakė jis.
Kelia kartelę
Seimo nariams pateiktame pakete yra Pensijų kaupimo, Lietuvos banko, Valstybinio socialinio draudimo, Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo bei Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymų pataisos.
Vienas pagrindinių numatomų pokyčių – keliama vienkartinės išmokos kartelė. Šiuo metu visa antros pakopos fonde sukaupta suma gyventojui iškart išmokama, jei ji nesiekia 3 tūkst. eurų. Norima ribą pakelti iki 5 tūkst. eurų.
Atitinkamai, jei asmuo išeidamas į pensiją bus sukaupę tarp 5 ir 10 tūkst. eurų, tada jam bus mokamos periodinės išmokos, kol baigsis sukaupti pinigai.
Jei asmuo bus sukaupęs daugiau nei 10 tūkst. eurų, tada jis galės įsigyti anuitetą, t. y. paslaugą, pagal kurią išmokos jam bus mokamos iki gyvos galvos.
Pristatymas būtų mokamas
Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad pensijų anuitetas visais atvejais pervedamas tik į gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje.
„Kadangi ir socialinio draudimo pensijas, ir pensijų anuitetus mokės tas pats subjektas, siūloma nustatyti, kad pensijų anuitetas gavėjui galėtų būtų mokamas tokiu pat būdu kaip ir socialinio draudimo pensija, t. y. pensijų anuiteto gavėjas pats galėtų apsispręsti dėl jam priimtiniausio pensijų anuiteto gavimo būdo.
Tai padės išvengti situacijų, kai, pavyzdžiui, socialinio draudimo pensija garbaus amžiaus gavėjams būtų pristatoma į namus, o norėdamas gauti pensijų anuitetą gavėjas turėtų vykti iki bankomato. Pensijų anuitetai gavėjams į jų sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje būtų pervedami nemokamai.
Kadangi socialinio draudimo ir šalpos pensijų mokėjimas kitokiais būdais negu pavedimu į gavėjo asmeninę sąskaitą susijęs su papildomomis Valdybos išlaidomis, tokias pat papildomas išlaidas, mokėdamas pensijų anuitetus kitokiais būdais negu pavedimu į gavėjo asmeninę sąskaitą, patirtų ir pensijų anuitetų mokėtojas“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Apibrėžia komiteto veiklą
Kaip žinia, nuo 2020 metų liepos 1 dienos pensijų anuitetų mokėtojo funkcijas perima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“).
„Įstatymo projektu siūloma sudaryti kolegialų pensijų anuitetų mokėtojo valdantįjį organą, kuris būtų viešojo administravimo subjektas ir užtikrintų patikimą bei pensijų anuitetų gavėjų interesus atitinkantį atskiro Pensijų anuitetų fondo valdymą.
Komitetą sudarytų penki nariai (keturi nepriklausomi nariai ir Valdybos direktorius). Nepriklausomi komiteto nariai Vyriausybės sprendimu būtų skiriami 5 metų kadencijai (iš viso ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės). Nepriklausomiems komiteto nariams už darbą būtų atlyginama“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Pastebima, kad nepriklausomų komiteto narių atlygis negalėtų viršyti vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.
Pavyzdžiui, 2020 metais maksimalus mėnesinis nepriklausomiems komiteto nariams mokamas atlygis būtų 1241,4 euro iki mokesčių.
„Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos ir finansinį auditą atliktų Valstybės kontrolė. Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos ir finansinės ataskaitos kartu su Valstybės kontrolės atskaita būtų skelbiamos viešai“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Įstatymo projekte siūloma aiškiai apibrėžti pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslą.
„Užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant didžiausios naudos pensijų anuitetų gavėjams ir Pensijų anuitetų fondo lėšas valdant skaidriai bei finansiškai tvariai.
Esant aiškiai apibrėžtam veiklos tikslui, visi komiteto sprendimai turės būti priimami taip, kad šis tikslas būtų įgyvendintas. Tai padės išvengti situacijų, kai komitetui priimant sprendimus galėtų kilti skirtingų interpretacijų dėl tam tikrų nuostatų ar prioritetų (pavyzdžiui, ar turėtų būti nustatytas didesnis pensijų anuitetas pačiam jo gavėjui, ar daugiau lėšų turėtų likti paveldėtojams)“, – rašoma dokumente.
Komitetas taip pat tvirtintų pensijų anuiteto dydžių apskaičiavimo metodiką.
Kainuos 0,5 mln. eurų per metus
Preliminariais „Sodros“ skaičiavimais, pensijų anuitetų mokėtojo funkcijoms vykdyti per metus reikės apie 0,5 mln. eurų, iš jų 362 tūkst. eurų – komiteto narių ir pensijų anuitetų skyriaus bei kitų Valdybos padalinių specialistų (pensijų anuitetų veiklą užtikrinančių apskaitos srities specialisto, teisės srities specialisto, informacinių technologijų srities specialisto, dokumentų valdymo srities specialisto, registro srities specialisto, klientų aptarnavimo srities specialisto) darbo užmokesčiui.
„Apie 100 tūkst. eurų – kitoms pensijų anuitetų veiklos sąnaudoms dengti (įskaitant informacinių sistemų sąnaudas). Jei šios išlaidos bus dengiamos skolintomis lėšomis (kaip siūloma istatymo projekte), valstybės ir (ar) fondo biudžetai papildomų išlaidų nepatirs“, – nurodoma aiškinamajame rašte.
Lietuvos banko duomenimis, antros pakopos pensijų fonduose 2019 metais kaupė apie 1,3 mln. dalyvių.