Senjoras sunerimo, kaip įgyvendinti banko prašymą: sąskaitoje – tik pensija, iki skyriaus – 36 kilometrai

Pensiją ir tremtinio išmoką į banko sąskaitą gaunančio 89–erių senjoro „Swedbank“ paprašė užpildyti kliento klausimyną, o jei tai nebus padaryta iki nurodyto termino, įspėjo, kad paslaugos gali būti apribotos. Jo sūnus stebisi banko reikalavimais ir vardija, kad garbaus amžiaus jo tėvas elektronine bankininkyste nesinaudoja, o iki banko skyriaus – gabalas kelio. Pats bankas nurodė, kad būdų, kaip pateikti klausimyną tokioje situacijoje, yra.

Nevairuoja, interneto banku nesinaudoja

Su „Delfi“ susisiekęs Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Kęstutis Černeckas pasakojo, kad jo tėvas neseniai sulaukė „Swedbank“ laiško, kuriame informuojama apie būtinybę užpildyti kliento klausimyną fiziniams asmenims. Nurodytas terminas – iki gruodžio 12 dienos.

Laiške paaiškinta, kad to nepadarius galimybės naudotis banko paslaugomis gali būti apribotos, vadovaujantis Pinigų plovimo ir teroristinio finansavimo prevencijos įstatymu.

„Noriu pastebėti, kad mano tėvas yra 89–ių metų amžiaus, nevairuojantis automobilio, nesinaudojantis elektronine bankininkyste, gyvenantis kaime Elektrėnų savivaldybėje, kur „Swedbank“ skyriaus nėra, o artimiausias skyrius nuo banko kliento gyvenamosios vietos yra už 36 kilometrų“, – priežastis, kodėl gali būti sudėtinga pateikti klausimyną, vardijo K. Černeckas.

Be kita ko, jis tvirtino, jog beveik 30 metų jo tėvo pajamos yra senatvės pensija ir tremtinio išmoka, šie pinigai yra pervedami į „Swedbank“ sąskaitą. Šie pinigai, pasak jo, skiriami maisto, vaistų ir sveikatos priežiūros paslaugų įsigijimui.

„Šia situacija noriu atkreipti visuomenės dėmesį į bankų „jėgos“ demonstravimo naratyvą. Reikalavimai pertekliniai, grasinama neadekvačiomis priemonėmis garbingo amžiaus klientams“, – kalbėjo senjoro sūnus ir pridūrė, kad banko darbuotojas galėtų atvykti pas jį į namus ir tiesiogiai užduoti klausimus.

Banko atstovas: galima kreiptis dėl papildomo laiko

Savo ruožtu „Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas „Delfi“ sakė, jog atnaujinti klausimyną klientų prašoma periodiškai. Tai daroma įgyvendinant teisės aktuose įtvirtintus kliento pažinimo reikalavimus.

„Atnaujinimo dažnumas priklauso nuo įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, galimos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos. Bankas savo klientus gerokai iš anksto informuoja apie artėjančią datą iki kada klausimynas turi būti atnaujintas. Esant išimtinėms situacijoms, negalint dėl rimtų priežasčių atvykti iki nurodyto termino, galima kreiptis dėl papildomo laiko“, – „Delfi“ komentavo G. Vercinskas.

Pasak atstovo, bankas leidžia pasirašyti klausimyną kvalifikuotu elektroniniu parašu, taip pat galima suteikti įgaliojimą kitam asmeniui. Tiesa, tokios galimybės, kad banko darbuotojas atvyktų pas klientą į namus, jis nepaminėjo.

„Kliento atstovas gali užpildyti klausimyną, jeigu atstovas banko darbuotojui pateikia atstovavimo dokumentą, pavyzdžiui, notaro patvirtintą įgaliojimą. Taip pat galima susisiekti dėl individualių galimybių pateikti klausimyną – galimos išimtys dėl terminų pratęsimo ir dėl papildomų pateikimo kanalų“, – tvirtino jis.

Paklausus, ar nepateikus klausimyno banko paslaugos būtų apribojamos, G. Vercinskas patvirtino, kad tuo atveju, jei klientas vengia arba atsisako tai padaryti, bankas gali taikyti numatytas poveikio priemones.

Atstovo teigimu, klientui susisiekus su banku pastarasis kliento aplinkybes vertina individualiai ir, atsižvelgiant į jas, gali taikyti išimtinius procesus.

Bankus rinkti duomenis įpareigoja įstatymas

Klientų duomenis bankai privalo rinkti, nes taip daryti juos įpareigoja įstatymas. Lietuvos bankas anksčiau „Delfi“ yra komentavęs, jog visi finansų rinkos dalyviai privalo tinkamai pažinti savo klientą ir vykdyti kliento dalykinių santykių stebėseną – to reikalauja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas.

Bankai ir kitos finansų įstaigos yra įpareigotos užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs.

„Tiesa, teisės aktai konkrečiai nenurodo, kiek, kokios informacijos ir kokiu periodiškumu finansų įstaigos kiekvienu atveju turi kliento prašyti, o vėliau šią informaciją atnaujinti, t. y. paliekama nuspręsti pačioms finansų įstaigoms, vertinant konkretaus kliento riziką“, – anksčiau komentavo centrinis bankas.

Jis paaiškino, kad didesnę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką keliančių klientų informacija turi būti renkama ir atnaujinama dažniau ir didesne apimtimi (pavyzdžiui, kliento prašant pateikti papildomus dokumentus ir informaciją), o mažesnės rizikos klientų pažinimo informacija gali būti atnaujinama rečiau ir mažesne apimtimi.