Kaip teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis, nors pastarieji 2 metai viduriniajai klasei nebuvo lengvi, o tam daugiausiai įtakos turėjo būtent infliacija, kurios atlyginimų augimas taip ir nepasivijo.
„Pastarieji 2 metai buvo tie, kada didžioji dalis vidutines ir šiek tiek didesnes pajamas gaunantys gyventojai negalėjo labai džiaugtis didesnėmis galimybėmis, nes juos prislėgė ir kainų šuolis, ir dažnai tai yra gyventojai, kurie turi paskolas, taigi – jie matė ir didžiausią palūkanų normų šuolį per pastaruosius 20 metų“, – teigė N. Mačiulis.
Tačiau, anot ekonomisto, tikėtina, kad šie metai šios klasės atstovams leis šiek tiek atsikvėpti.
„Žiūrint į 2024-uosius metus, mes jau matome visai kitokį paveikslą: darbo užmokesčio augimas yra sulėtėjęs šiek tiek – mūsų vertinimais, iki maždaug 8,5 procento, tačiau, tuo pačiu metu, labai sumažėjo ir infliacija, ir, tikėtina, kad ji nesieks 2 procentų, o tai reiškia, kad vidutinį darbo užmokestį gaunančiam Lietuvos gyventojui perkamoji galia didės maždaug 7 procentais – tai yra sparčiausias augimas kone per pastaruosius 4 metus“, – įžvalgomis dalijosi N. Mačiulis.
Jis taip pat paaiškino, kaip apskritai reikėtų atpažinti ir pagal ką atskirti viduriniąją klasę Lietuvoje.
„Apibrėžimų viduriniosios klasės yra labai daug, tai čia viskas labai priklauso nuo to, ar mes žiūrime tik į pajamas, ar žiūrime ir į turimą turtą, ir vertiname pagal turtą, pavyzdžiui, pagal tai, kokia dalis gyventojų turi nuosavą automobilį ir gyvena nuosavame būste.
Ta vidurinioji klasė yra labai didelė. Pagal pajamas, galima vertinti, kad 2 iš 3 žmonių priskirtų save viduriniajai klasei ir, beje, mūsų 5 metus iš eilės daromos apklausos rodo, kad tas rodiklis yra gana stabilus ir maždaug apie 60 procentų gyventojų, pagal įvairius kriterijus, priskiria save viduriniajai klasei“, – teigė ekonomistas.
Tiesa, jis pridūrė, kad, gyvenant turtingoje Europos Sąjungos valstybėje, yra svarbu ne tik tavo turimas turtas ar pajamos, bet ir galimybės.
„Tai yra ir išsilavinimas, ir galimybės atostogauti ne namuose, ne savo šalyje. Pagal šiuos rodiklius, vidurinioji klasė Lietuvoje taip pat didėja ir yra gana didelė, nors, aišku, jos galimybės šiek tiek skiriasi nuo to, ką turi Skandinavijos eilinis viduriniosios klasės gyventojas“, – aiškino N. Mačiulis.
Papildomos valdžios pagalbos šiemet neprireiks
Pasak ekonomisto N. Mačiulio, kalbant apie tai, kiek dėmesio valdžia skiria viduriniosios klasės gyventojams, reikėtų omenyje turėti vieną svarbų dalyką.
„Valdžios funkcija yra ne padėti viduriniajai klasei, o padėti tiems, kurie negali padėti sau. Bent jau taip dažniausiai ir yra turtingesnėse valstybėse. Sakyčiau, kad valdžios tikslas gali būti didinti viduriniąją klasę, tai yra užtikrinti, kad kuo mažiau gyventojų šalyje skurstų ir kuo didesnė dalis galėtų priskirti save viduriniajai klasei“, – teigė jis.
Tiesa, ekonomistas pripažino, kad, nors tam tikrais atvejais valdžios pagalbos reikia ir šios klasės atstovams, jo manymu, šie metai nėra tie, kada viduriniajai klasei reikėtų vienokio ar kitokio papildomo impulso.
„Čia daug kas baiminosi, kad galbūt viduriniąją klasę prislėgs didesni mokesčiai, bet mokesčių reforma išsikvėpė ir nematome praktiškai jokių mokesčių, kurie labai apsunkintų viduriniąją klasę šiemet“, – teigė N. Mačiulis.
Faktorių, įrodančių, kad papildomos valdžios pagalbos šiemet viduriniajai klasei neprireiks, pasak ekonomisto N. Mačiulio, yra ir daugiau.
„Žiūrint į viduriniosios klasės galimybes, turbūt nėra dabar tokių didelių iššūkių, nes nedarbo lygis yra mažas, visi galintys ir norintys dirbti gali dirbti, mokestinė našta nedidėjo pastaraisiais metais, realus darbo užmokestis šiemet augs kone sparčiausiai Europos Sąjungoje, taigi – šiame kontekste turbūt reikėtų galvoti apie kažkokias ilgalaikes priemones, kurios galėtų didinti, stiprinti viduriniąją klasę“, – aiškino ekonomistas.
N. Mačiulis išsakė, kokiais būdais galima tą padaryti.
„Yra tokios priemonės kaip ir švietimo sistemos reformos, ir švietimo paslaugų kokybės didinimas, kas leistų didesnei daliai dabar neturtingų, socialiai remtinų asmenų įsilieti į viduriniąją klasę, bet net ir kokybiška krašto apsauga, ir tinkamas krašto apsaugos finansavimas – irgi, tam tikra prasme, yra tai, ko turbūt labai nori ir ko iš valstybės tikisi vidurinioji klasė“, – teigė jis.
Visą pokalbį rasite LNK portale: