„Kodėl reikia apie tai šnekėti? Todėl, kad mūsų gyvenimo gerovė įvairiuose gyvenimo cikluose svyruoja, kinta su amžiumi (…). Su mūsų žmonių aprūpinimu senatvėje nėra gerai. Didžioji dalis pajamų senatvėje būna iš pensijos“, – lapkritį Trišalėje taryboje kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.
„O kad būtų daugiau pinigų sistemoje, priklauso nuo patrauklumo į ją mokėti – ar patraukli sistema, ar ne? NDC (sistema) įprastai pristatoma kaip patrauklesnė“, – sako jis.
Nori padaryti sistemą paprastesnę
Valdžios, darbdavių ir darbuotojų atstovams jis pristatė sistemą, kurią palaiko ir į Seimą išrinktas, Biudžeto ir finansų komiteto nariu tapęs ekonomistas Raimundas Kuodis. Schema vadinama virtualių sąskaitų pensijų sistema (angl. notional defined contributions (NDC) arba „sąlyginai apibrėžtų įmokų“, „tariamų sąskaitų“ sistema.
Pasak R. Lazutkos, NDC yra „savotiškas miksas“, derinys dabartinės Lietuvoje taikomos apskaitos vienetų sistemos ir kartu – antrosios pensijų kaupimo pakopos (nors yra ir akivaizdžių skirtumų).
„Pagrindinė problema yra pensijų dydis. Kodėl jis toks yra? – Pinigų stygius. Tiesiog pensijoms Lietuvoje skiriama chroniškai mažai pinigų ir todėl pensijos yra nepateisinamai mažos, pensininkų skurdas yra labai paplitęs, apie 40 proc.
Kaip bebūtų skaičiuojamos pensijos, tos problemos neišspręsime be papildomų lėšų“, – „Delfi“ televizijos laidoje „Verslo tema“ kalbėjo profesorius.
Anot jo, dabar Lietuvoje įmokos į socialinio draudimo pensijų sistemą mokamos pinigais, bet paskui „viduje“ perskaičiuojama į vadinamus apskaitos vienetus ir žmonės, mokėdami įmokas „Sodrai“, juos kaupia. Jeigu uždirba vidutinę algą vienerius metus, jie sukaupia vieną apskaitos vienetą. Jeigu uždirba daugiau, – tų vienetų daugiau.
NDC sistemos atveju, – kurią Europoje taiko švedai, latviai, italai, lenkai, – žmonės moka į sistemą, virtualiai kaupiamos jų lėšos, jos panaudojamos iš karto mokėti esamiems pensininkams, tačiau skaičiuojama eurais.
„Bet: yra įskaičiuojama kiekvieno dirbančiojo sąskaitoje, kiek jis mokėjo lėšų kiekvienais metais ir tada apskaita vyksta ne tais apskaitos vienetais, o eurais. Ir plius dar kiekvienais metais priskaičiuojamos taip vadinamos palūkanos, jų dydis paprastai nustatomas valstybės. Ir taip žmogus, dalyvaudamas pensijų sistemoje, žino, kad jis yra sukaupęs tam tikrą sumą pinigų – vietoj taškų“, – sako R. Lazutka.
Per dešimtmečius sukaupta suma būtų dalijama iš prognozuojamos vidutinės gyvenimo trukmės ir tada, išėjus žmogui į pensiją, išmokama: „tas kapitalas būtų perskaičiuojamas į anuitetą, kaip ir dabar skaičiuojamas antros pakopos anuitetas. Dalintų iš 20 metų, iš 12 mėnesių ir kas mėnesį gautų“, Trišalėje taryboje aiškino ekonomistas.
Kiek sąlyginio kapitalo sukauptų 2024 metais dirbantis ir mokantis įmokas žmogus? Profesorius pateikė skaičiavimą, kad toks darbuotojas sukauptų 2374 eurus: vidutinis darbo užmokestis (VDU) pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje buvo 2161 euro, o pensijų įmokų tarifas siekia 8,72 proc., tad per mėnesį būtų apie 188 euro. Padauginame 188 eurus iš 12 mėn. ir pridedame 5 proc. valstybės nustatytos kapitalo grąžos, tuomet gausime 2374 eurus.
Sakykime, kad žmogus per 30 ar 40 metų darbo sukaupė 51 535 eurų sąlyginį kapitalą, tad jeigu į pensiją išeina 2024 metais, o gyvens 20 metų, jam išėjus į pensiją, kas mėnesį būtų išmokėta po 215 eurų (51 535 eurai/20 metų/12 mėn. = 215 eurų)
„Taip visus tuos 30 ar 40 metų, kol žmogus dirba, suskaičiuojama suma, tai yra, kapitalas, kurį žmogus susikaupia analogiškai, kaip antroje pakopoje, bet, kaip minėjau, skirtumas tas, kad ta grąža ar palūkanos imama ne iš kapitalų rinkų, kur svyruoja, bet nustato valstybė“, – teigia R. Lazutka.
Palyginimui, kaip dabar skaičiuojama individualioji pensijos dalis: jeigu šiemet pirmojo ketvirčio VDU yra lygus 2161 euro, tai reiškia, kad už kiekvienus darbo stažo metus žmogus gauna 1 apskaitos vienetą (AV), kurio vertė šiemet lygi 6,38 euro. Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 33,5 metų. Tad individualioji pensijos dalis yra 33,5 AV x 6,38 euro, tai lygu 215 eurų per mėnesį.
(Dar yra ir bendroji pensijos dalis, lygi bazinei, kuri 2024 metais yra 269,77 euro, tad visa „Sodros“ pensija tam žmogui siektų 484,8 euro per mėnesį).
Ar tektų dirbti dar ilgiau?
Pasak R. Lazutkos, sistemos rėmėjai sako, kad tai yra kur kas patrauklesnis variantas, nes žmogus mato, jog, tarkime, sukaupė 30 ar 50 tūkst. eurų, o ne taškus.
„Tikimasi, kad žmonės noriau dalyvautų ir jiems būtų aiškiau, kad jie turi pinigus ir juos atsiims, kai sulauks senatvės“, – aiškina R. Lazutka.
Bet NDC sulaukia ir priekaištų, vienas iš jų: skirtingu metu į pensiją išėję žmonės gautų skirtingą atlyginimą, nes vidutinis darbo užmokestis auga. Pavyzdžiui, nors skaičiavome 2024 metų sukauptą kapitalą kaip 2374 eurus, tačiau anksčiau vidutinė alga Lietuvoje buvo kur kas mažesnė, tad ir metinis sukauptas kapitalas kuklesnis.
Svarbus ir kitas momentas: jeigu vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, sukaupti pinigai dalijami iš didesnio metų skaičiaus ir tada pensija mažėja. Pavyzdžiui, minėti 51 535 eurai, jeigu žmogus gyventų dar 30 metų jau virstų iš 215 eurų vos 143 eurais.
„Kad ji nebūtų mažesnė, žmogus gali išsaugoti jos dydį ilgiau dirbdamas ir tuomet nereikia politinėmis priemonėmis ilginti ar tolinti pensinį amžių, kas paprastai visuomenėse yra labai nepopuliaru ir politikams sunku priimti tą sprendimą“, – sako R. Lazutka.
Seimo narė, į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą pretenduojanti Inga Ruginienė sako, kad svarstyti galima ir NDC variantą, ir kitus.
„Vertinu gerai, visada galima daryti tam tikrų korekcijų ir planuose yra tai daryti: kalbu apie didesnį indeksavimą, taip pat labai norėčiau turėti aktyvesnių diskusijų apie apskaitos vieneto vertę, nes manau, kad turime ribų didinti apskaitos vienetą, taip paskatindami ir darbuotojus mokėti mokesčius, ir pasitikėti mokamais mokesčiais, žinant, kad jų senatvė bus sotesnė“, – laidoje sakė I. Ruginienė.
Anot jos, galima svarstyti ir kitokius išėjimo į pensiją kriterijus – gal nereikėtų laukti 65 metų.
„Tai, ką pristatė profesorius, tikrai diskutuotina ir vertintina idėja. Galiu daugiau pasakyti: yra įvairių idėjų, pavyzdžiui, neapsiriboti – jeigu kalbame apie išėjimą į pensiją – vien tiktai amžiumi, o galbūt galime turėti darbo stažą kaip išėjimo į pensiją rodiklį: jeigu žmogus sukaupia tam tikrą stažą, gal jau nebūtinai sulaukęs 65 metų pasinaudoti privalumu išeiti į pensiją“, – sako parlamentarė.
I. Ruginienės vertinimu, reikia garantuoti sistemą, kad žmogus, išdirbęs tam tikrą metų skaičių, „kaip pavyzdžiui, jeigu sutartume, 40 metų, – jis turėtų teisę ilsėtis ir skirti laiko sau“.
„Ir galėtų išgyventi iš to, ką uždirbo ir įmokėjo mokesčius. Tad jokiu būdu negalime pritaikyti sistemos prie nuolatos dirbančio žmogaus. Ir čia turime atskirti du dalykus: turime tam tikrą grupę darbuotojų, kurie net ir išėję į pensiją nori toliau dirbti ir save realizuoti, ir turime jiems suteikti tokias galimybes, įvesdami tam tikras apsaugas“, – sako valdančiųjų socialdemokratų frakcijos narė.
Bet ji pabrėžia, kad yra daug žmonių, kurie dėl prarastos sveikatos ar dėl kitų priežasčių tiesiog jau nori ilsėtis.
R. Lazutka taip pat sako, jog Lietuvoje esminė problema su pensinio amžiaus vėlinimu – prasta žmonių sveikata.
„Gyvenimo, sveiko gyvenimo trukmė labai trumpa, sergamumas didelis, neįgalumas paplitęs, mūsų darbo rinkoje sąlygos yra labai sunkios, streso daug ir dirbančių sveikata prasta. Todėl kalbėti apie tai, kad galėtume toliau vėlinti tą pensinį amžių, (negalima – red.), nes tiesiog reikia palikti žmonėms pagyventi kažkiek ir po darbingo laikotarpio“, – sako pašnekovas.
Lazutka: konvertuoti nebūtų sunku
Kalbant apie NDC dažnai minimos sąvokos „virtualiai“, „tariamai“ sukauptos lėšos. R. Lazutkos teigimu, tai reiškia, kad tie pinigai nėra realiai investuojami rinkose.
„(Dirbančiųjų sumokami – red.) pinigai iš karto yra išmokami dabartiniams pensininkams, jie nėra realiai investuojami į finansinį kapitalą finansų rinkose, tai todėl sakoma, kad tariamai yra sukaupiama, bet apskaita daroma lyg būtų sukaupiama ir prasmė yra tokia, kad žmogui tuomet atrodo patikimesnė sistema“, – sako ekonomistas.
Anot jo, dažnai antroji pensijų pakopa gali vilioti būtent tuo, jog joje matyti sukaupti pinigai. Kita vertus, tai esą turi ir neigiamą pusę.
„Štai dabartinė mūsų karta turi mokėti įmokas socialiniam draudimui, kad būtų finansuojamos dabartinių pensininkų pensijos, bet kartu jie dar turi mokėti į tą savo antros pakopos sąskaitą, tai reiškia, kad jie neša dvigubą naštą, tai irgi žmonėms papildomas finansinis krūvis“, – sako R. Lazutka.
Profesorius sako, kad net jeigu nebūtų apsispręsta visa apimtimi taikyti NDC, vertėtų suteikti galimybę matyti žmonėms jų sukauptas lėšas.
„Literatūroje NDC giriama, kad ją įvesti yra labai lengva. Ir dabartinę „sodrinę“ konvertuoti reikėtų politikų valios ir šiek tiek biurokratų darbo – perskaičiuoti (…).
Galime pranešti kiekvienam žmogui, arba įdėti į („Sodros“ – red.) paskyrą, kai jis atsidaro, kad matytų, jog „Sodroje“ turi sukaupęs tam tikrą sumą. Tai gal irgi palengvintų žmonėms pasitikėjimą, kad jie turi ne kažkokius vienetus“, – Trišalėje taryboje kalbėjo R. Lazutka.
