„Legal Balance“ pranešime žiniasklaidai rašoma, kad vienas pirmųjų dalykų, kuriuos turi įsisąmoninti skolininkas – tai, kad skolos išieškotojas ateina ne jį nubausti, o rasti abi puses tenkinantį sprendimą.
Geriau aktyviai dalyvauti
Visų pirma, siekiant kuo greičiau sutvarkyti skolos reikalus, skolininkas turėtų pats ir laiku sureaguoti į kilusias finansines problemas. Pavyzdžiui, jei pasikeitė galimybės grąžinti skolą, patariama susisiekti su kreditoriumi ir tartis dėl naujo ar kitokio skolos grąžinimo grafiko.
Tokiu atveju patartina pasiruošti ir kartu pateikti įrodymus dėl pablogėjusios finansinės padėties, pvz., kad darbdavys ką tik vienašališkai nutraukė darbo sutartį arba kad įgriuvus namo stogui tenka į šios problemos sprendimą nukreipti visas pajamas ir santaupas.
Taip pat skolininkui reikia žinoti, į kokias jo pajamas galima nukreipti skolos išieškojimą, o kokios kilmės pajamos yra neliečiamos. Skolų išieškojimo įmonės pačios negali išieškoti iš jokio skolininko turto – tai daro tik antstoliai.
Skolos išieškoti negalima iš nedarbo pašalpos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos, „vaiko pinigų“, našlaičio pensijos, laidojimo pašalpos, pensijų fonde sukauptų lėšų, išeitinių išmokų ir pan.
Skola ir jos ilgas negrąžinimas, pareigų nevykdymas gali neigiamai paveikti ir skolininko kredito reitingą. Blogas reitingas reiškia, kad tampa sunkiau arba neįmanoma gauti paskolą ar kreditą, sudaryti lizingo ar telekomunikacijų paslaugų sutartis.
Skolos išieškojimo metu skolininkas turi visas jam įstatymų garantuojamas teises, kurių viena pagrindinių – būti tinkamai informuotam. Pavyzdžiui, kiekvienas skolingas asmuo turi gauti pranešimą apie jo atžvilgiu pradėtą išieškojimą. Pranešimus jam galima siųsti ir paštu, ir elektroniniu laišku, svarbiausia, kad skolininkas laiku sužinotų apie prasidėjusį procesą bei turėtų galimybę reaguoti.
„Mes visuomet skatiname skolininkus klausti ir taip kuo daugiau sužinoti apie savo teises ir pareigas, kadangi pasitikėjimo santykis – apibusis: mes pasitikime skolininko motyvacija susitvarkyti skolą, o jis pasitiki tarpininkais, siekiančiais išspręsti problemą“, – sako skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų įmonės „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis.
Žmogiškas požiūris – svarbu
Skolos faktas savaime kelia natūralią įtampą ir kreditoriui, ir skolininkui. Vienas norėtų tiesiog kuo greičiau atgauti skolą, o kitam atrodo, jog jis yra spaudžiamas ar net neteisingai puolamas. Kai į procesą įsijungia skolos išieškotojas, situacija gali ir komplikuotis, ir, atvirkščiai, greičiau išsispręsti.
Kaip viskas vyks, priklauso nuo kiekvienos šalies veiksmų.
Skolos išieškotojas veikia kaip mediatorius, laviruojantis tarp skirtingų interesų. M. Šlepečio nuomone, abiem pusėms palankų sprendimą surasti įmanoma, kai visos šalys yra pasirengę konstruktyviai jo ieškoti.
Todėl skolininkui rekomenduojama atvirai ir aktyviai bendrauti su jo skolą išieškančiais profesionalais. Tai padeda suprasti jo konkrečias aplinkybes, perduoti svarbią informaciją kreditoriui ir kartu siekti sprendimo. Nors pirma ir visiškai natūrali reakcija – konfrontuoti, tačiau praktika rodo, kad konfliktas lemia pačius prasčiausius rezultatus.
Anot pašnekovo, kreditoriai yra linkę su skolininkais tartis, kadangi supranta, jog gyvenime pasitaiko įvairių situacijų. Slapstytis ar vengti skolos grąžinimo yra nenaudinga pačiam skolininkui, mat dingsta tarpusavio pasitikėjimas ir mažėja galimybių geranoriškai susitarti.
Deja, jei su skolininku susitarti vis dėlto nepavyksta arba susitarus jis vengia pareigų vykdymo, laukia ilgas ir gana brangus bylinėjimasis teisme.
Ko skolininkas neturėtų toleruoti?
M. Šlepetis sako, kad, norėdamas sau padėti, skolininkas turi tartis dėl skolos grąžinimo termino arba mokėjimo dalimis. Tai – pati geriausia skolos likvidavimo strategija. Skolininkui aktyviai rūpinantis savo skolos grąžinimu, skolų išieškojimo bendrovės kur kas efektyviau padeda jam atsikratyti galvos skausmo.
Kita vertus, yra dalykų, su kuriais skolininkas neturėtų susitaikyti.
„Skolos išieškotojas tikrai neturėtų skolininkui skambinti kiekvieną vakarą ir klausti, kada bus grąžinta skola, arba belstis į darbovietę ir, girdint kolegoms, kalbėti apie skolos grąžinimą. Skamba juokingai? Kartais būtent toks „uolumas“ gali pagimdyti skolininko priešiškumą ir užkirsti kelią efektyviam susitarimui“, – sako M. Šlepetis. Tiesa, Lietuvoje įsivyravus skandinaviškai skolų išieškojimo kultūrai, skolininkai nėra „terorizuojami“, nes suvokiama, kad tik konstruktyvus bendravimas nuves į susitarimą.
Jei skolininkas dėl skolos išieškotojo aktyvumo vis dėlto negerai pasijunta, jis, pvz., gali pateikti skolos išieškotojui prašymą dėl to, kaip dažnai, kokiu paros metu ir/ar kokiomis formomis pageidauja bendrauti. Dažniausiai skolų išieškojimo bendrovės į tokius prašymus be problemų atsižvelgia.
Tačiau skolos išieškotojai gali paskambinti skolininkams ir tartis, siųsti jam pretenzijas, perduoti ginčą teismui, o taip pat parduoti ar nusipirkti skolą – skolininko sutikimo tam nereikia.
M. Šlepetis teigia nesuprantantis pasipiktinimo, kad skola perduota išieškojimui. Anot jo, tai teigiamas dalykas, o ne neigiamas, nes išieškojimo įmonė dės visas pastangas, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas, tuo metu kreditorius tam gali neturėti nei laiko, nei resursų. Išieškojimo bendrovė, skirtingai negu manoma, turi stengtis apsaugoti ne tik kreditoriaus, bet ir skolininko interesus ir nepalaikyti vienos kurios pusės.
Rinkoje trūksta aiškumo
Beje, šiuo metu skolų išieškojimo rinka, išskyrus antstolių darbą, nėra pakankamai ir aiškiai reguliuojama. Tad šiandien skolų išieškojimo klausimus bendrai reglamentuoja Civilinis kodeksas, Civilinio proceso kodeksas ir, tam tikrais aspektais, bendrosios moralės normos, kuriomis vadovaujantis skolų išieškotojas neturėtų skolininkui skambinti, pvz., naktį.
Dalį aiškių taisyklių poreikio tenkina Vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie Teisingumo ministerijos, kuri gina visų vartotojų teises prieš nesąžiningus rinkos žaidėjus. Į ją gali kreiptis ir skolininkai.
Šiuo metu, pasak M. Šlepečio, yra rengiamas skolų išieškojimo įmonių įstatymas, kuris numatys išieškojimo įmonių veiklos savireguliaciją, taip pat ir šios veiklos priežiūros instituciją.
Tačiau pagrindinis dalykas, kurį turi žinoti skolininkas, yra tai, kad jis turi ir teises, ir pareigas bei kad jo elgesys gali teigiamai arba neigiamai paveikti priimtino sprendimo paieškas.